Norint pasirinkti idealiai tinkantį neįgaliojo vežimėlį, svarbu žinoti, kad paties vežimėlio tipas reikalauja tam tikrų matavimo ypatumų: skirtingos konstrukcijos pritaikytos skirtingam naudotojų aktyvumo lygiui ir aplinkai.
Todėl aprašysime pagrindinius neįgaliųjų vežimėlių tipus.
1. Universalaus tipo vežimėliai
Universalaus tipo vežimėliai – tai patys populiariausi vežimėliai, kurie skirti kasdieniam naudojimui namuose ar judėjimui gydymo įstaigose. Jie turi didelius galinius ratus su varymo lankais, kad naudotojui galima būtų judėti pačiam, su rankenomis gale, skirtomis palydovui.
Išskiriami 2 tipai standartinių (universalių) vežimėlių: plieninio rėmo – šie vežimėliai yra pigesni ir sunkesni (apie 15–20 kg), kiti aliuminio rėmo – jie brangesni ir lengvesni (apie 10-15 kg). Renkantis šiuos vežimėlius svarbiausias parametras yra vežimėlio plotis.
2. Pervežimo vežimėliai
Pervežimo vežimėliai turi keturis mažus ratus – pats naudotojas jų valdyti negali. Jie skirti asmenims, kurie turi sunkią fizinę ar protinę negalią ir yra visiškai priklausomi nuo juos prižiūrinčio žmogaus.
Pervežimo vežimėliai yra lengvesni, siauresni ir lengvai telpa į automobilio bagažinę, o renkantis dydį, didžiausias dėmesys skiriamas ilgalaikio sėdėjimo komfortui (dažnai integruojamos anatominės sėdynės).
3. Multifunkciniai vežimėliai
Multifunkciniai vežimėliai turi aukštą atlošą su galvos atrama, kontūrines pagalvėles ir galimybę keisti viso vežimėlio pasvirimo kampą nekeičiant klubų kampo. Jie skirti pasyviems naudotojams, kurie patys negali išlaikyti pusiausvyros.
Renkantis vežimėlio dydį, ypač svarbus tikslus atlošo aukščio ir galvos atramos suderinimas, kad būtų užtikrintas saugus kvėpavimas ir rijimo funkcija.
4. Elektriniai vežimėliai
Elektriniai vežimėliai varomi akumuliatoriais ir valdomi specialia svirtimi (džoistiku), jie skirti žmonėms, turintiems silpnas viršutines galūnes ar greitai pavargstantiems.
Šiuose vežimėliuose paprastai praleidžiama labai daug laiko, todėl jų matmenys turi idealiai atitikti kūno proporcijas. Jie dažnai turi elektroniniu būdu reguliuojamą atlošo ir sėdynės kampą, padedantį keisti kūno spaudimo taškus ir išvengti pragulų.
5. Aktyvaus tipo vežimėliai
Ši judėjimo priemonė sukurta labiau savarankiškiems, fiziškai stipriems ir judriems naudotojams. Jie gaminami iš itin lengvų medžiagų, tokių kaip aliuminio, titano, anglies pluošto, sveria vos 8–12 kg. Rėmas gali būti nesulankstomas arba sulankstomas. Atlošas dažniausiai būna žemas, kad netrukdytų menčių judesiams. Šio tipo vežimėliuose itin svarbus svorio centro reguliavimas, pritaikomas pagal naudotojo sėdėjimo anatomiją. Dažniausiai šie vežimėliai yra matuojami ir gaminami individuliai.
Kaip pasirinkti tinkamo dydžio neįgaliojo vežimėlį?
Tinkamai parinktas neįgaliojo vežimėlis – tai ne tiesiog judėjimo priemonė, o tiesioginis žmogaus kūno tęsinys. Ergonomiškai pritaikytas vežimėlis užtikrina maksimalų savarankiškumą, apsaugo nuo odos pažeidimų (pragulų), stuburo deformacijų bei mažina pečių juostos nuovargį.
Dažniausiai pasitaikanti klaida – pirkti „universalaus“ dydžio vežimėlį. Šiame profesionaliame gide apžvelgsime, kaip tiksliai išmatuoti ir pasirinkti idealiai tinkančius techninius parametrus.
Norint nustatyti teisingus vežimėlio matmenis, naudotoją būtina matuoti sėdint ant kieto, lygaus paviršiaus (geriausia – ant kėdės stačiu kampu), dėvint kasdienius drabužius. Matavimams naudokite lanksčią siuvėjo juostelę.
Svarbiausi parametrai:
- Sėdynės plotis yra svarbiausias parametras.
Kaip matuoti: išmatuokite plačiausią naudotojo klubų arba šlaunų vietą tiesia linija.
Prie gauto rezultato pridėkite +2 cm (po vieną centimetrą iš abiejų pusių). Tai suteiks vietos storesniems žiemos drabužiams ir neleis šoniniams skydams spausti audinių.
Jei sėdynė per plati – naudotojui bus sunku pasiekti varymo lankus, nukentės manevringumas, kūnas links į šoną. Jei per siaura – kyla didžiulė šoninių pragulų rizika.
2. Sėdynės gylis: išmatuokite atstumą nuo naudotojo nugaros (kryžkaulio) iki pakinklio (kelio sulenkimo linijos). Iš gauto rezultato atimkite 3-5 cm.
Jei sėdynė per gili – jos kraštas spaus pakinklio kraujagysles ir nervus, o naudotojas bus varginančioje pozicijoje. Jei per trumpa – šlaunys negaus pakankamos atramos, todėl padidės spaudimas į sėdmenis.
3. Atlošo aukštis tiesiogiai priklauso nuo naudotojo fizinės būklės ir liemens kontrolės.
Aktyviems naudotojams atlošas turi baigtis maždaug 1–2 cm žemiau menčių kampo. Tai suteikia visišką rankų ir pečių judėjimo laisvę aktyviam važiavimui.
Silpnesnių raumenų naudotojams atlošas turi dengti pečius, gali būti komplektuojamas su galvos atrama, užtikrinančia visišką stabilumą.
4. Kojų atramų ir sėdynės aukščio reguliavimas
Teisingas sėdynės aukštis nuo žemės užtikrina, kad kojos kabotų ne ore, o pėdos turėtų tvirtą pagrindą.
Sėdynės aukštis priekyje matuojamas nuo pakinklio iki kulno pridėjus +5 cm, tiek vietos reikia minimaliam kojų pakojų aukščiui virš žemės paviršiaus, kad jie nekliūtų už galimų kliūčių.
Visi matavimai turi būti atliekami įvertinus apsaugančios nuo pragulų pagalvėlės aukštį. Kokybiškos gelinės ar poroloninės pagalvėlės dažnai būna 5–10 cm storio. Tai reiškia, kad jos atitinkamai pakelia naudotojo kūną, todėl renkantis vežimėlį reikia proporcingai padidinti atlošo aukštį ir nuleisti kojų atramas.
Konsultuojame
Dėl vežimėlio pasirinkimo, kompensacijos ir kitų klausimų visada drąsiai kreipkitės tel. +37052766143.
Mūsų komanda jau daugiau kaip 19 metų konsultuoja klientus dėl neįgaliųjų vežimėlių ir kompensacijų. Dažniausiai klientai kreipiasi po insulto, traumų, amputacijų ar progresuojančių neurologinių ligų.
Vežimėlius galite išsirinkti čia
Straipsnis „Neįgaliojo vežimėlis nemokamai – kaip jį gauti?”
Apie pragulų profilaktiką skaitykite čia.