Dubens pragulos – vienos dažniausių. Beveik 90 proc. pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje – dubens srityje ir kulnuose. Kaip jų išvengti ir kaip jas gydyti? Kalbamės su Pragulų profilaktikos centro eksperte, bendrosios praktikos slaugytoja, Europos pragulų profilaktikos komisijos (The European Pressure Ulcer Advisory Panel) nare Svetlana Greičiene.
Pragulos dažniausiai dubens srityje formuojasi tose vietose, kur labiausiai anatomiškai išsikiša kaulai: ties kryžkauliu, uodegikauliu, taip pat ties klubakaulio skiauterėmis ir ties šlaunikaulio didžiojo gumburio išsikišimu.
Dubens pragulos – kodėl jos atsiranda?
Viena iš pagrindinių pragulų atsiradimo priežasčių yra spaudimas. Dėl nuolatinio spaudimo į odą ir žemiau jos esančius audinius, ypač ties atsikišusiais kaulais, sutrinka kraujotaka, audiniai negauna deguonies, maisto medžiagų ir pradeda atrofuotis, kitaip sakant, audiniai miršta. Ne veltui anglų kalba dažniausiai pragula vadinama „pressure ulcer“ – ką pažodžiui verčiant reikštų „opa nuo spaudimo“ arba yra dar tikslesnis terminas „pressure injury“ – sužeidimas dėl spaudimo.
O lietuvių kalba žodis „pragula“ gali būti klaidinantis, nes iš karto suponuoja mintį, kad pragula atsiranda nuo pernelyg ilgo gulėjimo, bet tai nevisai tiesa. Dubens pragulos gali susidaryti ir per kelias valandas esant tam tikrai paciento būklei, kūno padėčiai, pvz., operacijos metu. Be to, pragulos susidaro ne tik gulintiems, bet ir negulintiems, t. y. sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje.
Tam, kad įvyktų odos sužeidimas dėl spaudimo, konkretus odos plotas žmogaus kūne turi būti veikiamas išorinės mechaninės apkrovos, tokios kaip kėdė, lova, čiužinys, protezas ar medicinos prietaisas. Norint išvengti pragulų, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad ši mechaninė apkrova būtų kuo mažesnė bei sukeltas spaudimas pasiskirstytų kuo didesniame plote. Šiam tikslui pasiekti yra naudojamos įvairios spaudimo perskirstymo atraminės priemonės, kurios skirtos pragulų profilaktikai – čiužiniai, pagalvės, voleliai.
Ne visos priemonės visiems vienodai tinka. Priemonių pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, svorio, slaugančio personalo įgūdžių bei nuo kitų faktorių. Reikėtų prisiminti, kad visos spaudimą mažinančios priemonės turi būti naudojamos kartu su paciento reguliariu vartymu, tinkama odos priežiūra ir mityba.
Pagrindinė atraminė priemonė užtikrinanti tolygų spaudimo pasiskirstymą yra čiužinys. Pragulų profilaktikai tinka aukšto atsparumo čiužiniai ženklinami HR raidėmis (high resilience), todėl perkant čiužinį verta įsigilinti į jo specifikaciją ir naudojimo instrukciją. Apie čiužinių pritaikymą slaugomam asmeniui galima sužinoti Grikės pragulų profilaktikos centre čia.
SVARBU: nuo 2023 07 01 pirkdami čiužinį nuo pragulų galite gauti 122,5 eur kompensaciją. Plačiau
Atraminės pagalbinės priemonės, mažinančios spaudimą į dubens sritį
Pacientui gulint ant nugaros, galima naudoti grikių lukštų pagalvę kryžkaulio, uodegikaulio srities pragulų profilaktikai. Tačiau su šia pagalve reikia elgtis atsargiai ir nepalikti paciento ant šios pagalvės ilgiau negu 2 val., nes ilgai gulint ant pagalvės padidėja spaudimas į šalia esančius audinius, todėl padidėja rizika atsirasti praguloms ties sėdmenimis. Tačiau naudojant pagalvę tinkamai, galima pasiekti gerų pragulų gydymo rezultatų.
Kaip pagalbinės atraminės priemonės galėtų būti įvairios pagalvės, pvz. ilgo trikampio formos pagalvė, kurią galima padėti po paciento nugara, kai pacientas guli ant šono. Šios pagalvės dėka yra sudaromas 30 laipsnių paciento kūno pasvirimas, kurio metu sumažėja spaudimas į šlaunikaulio gumbrį, taip pat į klubakaulio skiauteres. Vietoj trikampės pagalvės galite naudoti ir volą.
Kai pacientas guli ant pilvo, pageidautina po pilvu iki klubakaulių padėti stačiakampio formos pagalvę, kuri turėtų sumažinti spaudimą į klubakaulius.
Dubens pragulos gali atsirasti ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje. Tokiems pacientams galima naudoti specialią pagalvę – pasėstą, kuris mažina spaudimą į vežimėlio paviršių, užtikrina pakankamą kraujo apytaką, praleidžia orą, todėl nesukelia prakaitavimo.
Priemonių, žinoma yra ir daugiau. Verta pastebėti, kad visos priemonės yra efektyvios tik su racionaliu jų panaudojimu, todėl perkant atramines pragulų profilaktikos priemones būtina konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais bei tokių priemonių gamintojais.
Apie pacientų pozicionavimą ir kūno padėtis skaitykite čia.
Apie pragulų gydymą šiuolaikiniais tvarsčiais skaitykite čia.
Pacientų pozicionavimas yra svarbus ligoniams, kurie dėl savo sveikatos būklės priversti ilgesni laiką gulėti lovoje. Čiužinių ir atraminių pagalvių, volelių pagalba sergančiam žmogui suteikiamas ne tik komfortas, saugumo jausmas, mažinamas skausmas, bet ir išvengiama sunkiai gyjančių pragulų.
Keičiant gulinčio paciento padėtį reikia atsižvelgti į jo ligos pobūdį bei fizinį pajėgumą. Kuo labiau pacientas yra nusilpęs, tuo daugiau slaugančiajam reikia turėti žinių ir supratimo apie tinkamas kūno padėtis, juk ne visada pacientai geba pasakyti kokia padėtis jiems yra patogiausia.
Paciento padėtis lovoje gali būti – aktyvi ir pasyvi.
Aktyvi padėtis būna laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva žmogaus padėtis, tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis – paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą, pvz. sergant širdies ligomis, dažniausiai pasirenkama sėdimoji padėtis.
Pasyvi padėtis vadinama tokia padėtis, kai ligonis negali judėti, pakelti galvos ar rankų, pasiversti.
Pacientų pozicionavimas – padėtys:
1. Pusiau sėdima arba Fowler padėtis (aukšta, žema)
Pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu. Ligonio keliai gali büti sulenkti arba tiesüs. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas. Tokioje padėtyje pagerėja kvėpavimas. Po keliais gali būti padėtas grikių lukštų volelis.
Funkcinė slaugos lova yra didžiulė pagalba turint slaugomą ligonį namuose. Su elektrine slaugos lova galima reguliuoti nugaros ir šlaunų atramų kampus. Taip išvengiama papildomų pagalvėlių naudojimo. Labai patogu, kad pats ligonis gali reguliuoti sėdėjimo kampą su distanciniu pulteliu.
SVARBU: nuo 2023 07 01 pirkdami slaugos lovą galite gauti 490 eur kompensaciją. Plačiau
2. Gulima padėtis ant pilvo
Gulimai padėčiai ant pilvo stabilizavimui galima naudoti šias atramines priemones:
Padėkite pagalvėlę po pilvu, nuo diafragmos iki klubakaulių. Ši pagalvė apsaugo nuo juosmens persilenkimo, palengviną kvėpavimą. Pagalvė negali būti per aukštai, nes gali trikdyti kvėpavimą, arba per žemai, nes padidina juosmeninę lordozę. O po blauzdomis nuo kelių iki pėdos linkio galima naudoti ir trikampę pagalvę, volelį. Svarbu, kad pirštai nesiremtų į paklodę ir nebūtų spaudžiami.
Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną. Taip paguldyto ligonio visiškai išsitiesia kojos per klubus ir kelio sąnarius. Taigi, ši padėtis apsaugo nuo klubų ir kelių kontraktūrų (sąnario judesių sumažėjimo).
Ant pilvo ligonis paprastai guldomas tik trumpam. Ši padėtis tinka ligoniams, kad lengviau ištekėtų skysčiai iš burnos, kai yra pragulos yra kryžkaulio, stuburgalio, sėdimųjų gumburų srityse.
Guldyti ant pilvo žalinga ir nerekomenduojama sergant širdies kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis.
Tačiau ši padėtis turi ir trūkumų. Gali vystytis naujos pragulos virš klubakaulių dyglių, girnelių, sutrikti kvėpavimas, ypač esant tetraplegijai. Gali pabrinkti veidas, pakilti akispūdis, sutrikti šlapinimasis.
3. Pusiau gulima ant pilvo arba Simso padėtis
Gulimoje pusiau ant šono padėtyje pasistenkite lovos galvūgalį laikyti kuo labiau horizontalioje padėtyje. Šioje padėtyje ypač sumažėja spaudimas į kryžkaulį ir į didįjį šlaunikaulio gumburą.
Po apačioje esančios kojos pėda padėkite atramą (volelį), kuri apsaugos pėdą nuo per didelio atsilenkimo. Pagalve arba dideliu volu užpildykite ertmę tarp pilvo, dubens, viršuje esančios šlaunies ir lovos. Šios atraminės priemonės apsaugo nuo klubo rotacijos į vidų ir persisukimo.
Ligonis guli užėmęs tarpinę padėtį tarp šoninės ir gulimos ant pilvo. Apačioje esanti ranka padedama ligoniui už nugaros, o esanti viršuje sulenkiama per peties ir alkūnės sąnarį. Abi kojos yra palenktos į priekį nuo kūno. Po paciento galva padėkite pagalvėlę. Viršuje esanti koja labiau sulenkta per klubo ir kelio sąnarius, negu esanti apačioje.
Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Pagalvėlė apsaugo nuo kaklo persilenkimo į šoną, paremia galvą, veidą, ausį ir apsaugo nuo spaudimo.
Pacientų pozicionavimas yra svarbi pragulų profilaktikos priemonė.
4. Gulima padėtis ant šono (kairio, dešinio)
Ši padėtis labai patogi ir gali būti naudojama paciento, gulinčio ant nugaros ar pilvo, padėčiai pakeisti. Ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno. Kuo daugiau sulenkta koja per abu sąnarius, tuo stabilesnė kūno padėtis ir kūnas geriau išlaiko pusiausvyrą.
Gulimoje ant šono padėtyje, rekomenduojama pacientą guldyti ne 90 laipsniu pasvirimu, o 30 laipsniu kampu labiau į lateralinę pusę. Tam gali būti panaudotos 2 trikampės pagalvėlės, pakišant jas po čiužiniu ir taip suformuojant 30 laipsnių kampo pasvirimą.
5. Gulima padėtis ant nugaros
Pacientų pozicionavimas ligoniui gulint ant nugaros – po galva pakišama pagalvė. Paciento, gulinčio šia padėtimi, ištiestas rankas galima prispausti prie šonų arba jei rankos užkeltos ant krūtinės po alkūnėmis padėti pagalves.
Rekomenduojama padėti pagalvę po blauzdomis. Pagalvės dydis turėtų būti nuo pakinklių iki čiurnų. Taip pacientui lengviau sulenkti kojas per kelius, neleidžia per daug išsitiesti, palaiko kulnus virš lovos paviršiaus ir sumažina jų spaudimą.
Šioje padėtyje galima naudoti pagalvėles kulnų pragulų profilaktikai. Pagalvėlė pakelia kulną nuo lovos paviršiaus ir taip eliminuoja spaudimą. Pagalvėlę galima naudoti tiek slaugos įstaigose, tiek namuose. Užvalkalas yra kvėpuojantis, neperšlampantis, antibakterinis ir skalbiamas 95 laipsnių temperatūroje. Pagalvėlės apimtis yra reguliuojama lipniomis juostelėmis.
Taip pat norint pakelti blauzdas ir pėdas į viršų galima naudoti ir trikampę pozicionavimo pagalvę.
Jei pacientas nesąmoningas arba jo rankos paralyžiuotos, po dilbiais ir plaštakomis padėkite po pagalvėlę, volelį. Tokia padėtis apsaugo nuo dilbių ir plaštakų edemos.
O dubens srities pragulų profilaktikai galima naudoti specialią apvalią pagalvę, kuri užpildyta grikių lukštais. Jie gerai praleidžia orą, todėl nesukelia pakaitavimo. Pagalvė pasiūta taip, kad grikių lukštai pasiskirstytų toliai ir nesukristų. Kartu su pagalve yra pridėtas medvilninis užvalkalas. Pagalvė gali būti valoma ir dezinfekuojama.
SVARBU !!!
Paciento pozicionavimas (ligonio kūno padėties keitimas) kas 2 val. yra labai svarbus ligonio pragulų profilaktikos elementas.
Keičiant padėtį pacientą reikia versti, kelti pagalbinėmis priemonėmis, o ne tempti (traukti), kad nebūtų odos trynimo ir pažeidimo.
Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas, velkamas. Tai turi saugiai atlikti du prižiūrintys žmonės.
Gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode, kuri dedama virš pagrindinės lovos paklodės, pakeliama ir lengvai pasukama.
Atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai pavyzdžiui, raminamosios medžiagos mažina traukulius, tačiau padidina tam tikrų kūno vietų spaudimą, tad nepamiršti, kad užslopinti ligoniai dar mažiau judresni.
Plačiau apie pragulų profilaktiką skaitykite čia.
Apie nuotolinius pragulų profilaktikos mokymus skaityte čia.
Pozicionavimo pagalvėlės
