Kaip išvengti pragulų gulinčiam ligoniui?

Kaip išvengti pragulų gulinčiam ligoniui?

Pragulos, mediciniškai vadinamos spaudimo opomis arba slėgio traumomis, yra viena dažniausių ilgai gulinčių ir ribotą judėjimą turinčių žmonių komplikacijų. Jos gali atsirasti ne tik ligoninėje, bet ir slaugant žmogų namuose.

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų pragulų riziką galima reikšmingai sumažinti. Tam reikia ne vien specialaus čiužinio – svarbus visas priežiūros planas: reguliarus padėties keitimas, odos stebėjimas, spaudimo mažinimas, tinkama higiena, mityba ir individualiai parinktos slaugos priemonės. Išsamią informaciją apie pragulų profilaktiką ir gydymą rasite Pragulų profilaktikos centre.

Kas yra pragulos ir kodėl jos atsiranda?

Pragula – tai odos ir gilesnių audinių pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo, dažniausiai tose kūno vietose, kur kaulai yra arčiau odos paviršiaus. Ilgai gulint vienoje padėtyje, tam tikra kūno vieta nuolat spaudžiama, dėl to gali sutrikti kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi. Ilgainiui audiniai gali būti pažeisti.  Prie rizikos taip pat prisideda trintis, slydimas lovoje, drėgmė, sutrikęs jutimas, nepakankama mityba ir ribotas gebėjimas savarankiškai keisti kūno padėtį. Spaudimo traumų atsiradimas yra daugiafaktorinis procesas, tačiau mechaninis audinių apkrovimas yra esminis jo komponentas.

Kam pragulų rizika yra didžiausia?

Ypatingo dėmesio reikia žmogui, kuris:
– Ilgą laiką guli lovoje;
– Negali savarankiškai pakeisti kūno padėties;
– Turi ribotą judėjimą;
– Nejaučia tam tikrų kūno vietų arba jų jutimas yra sumažėjęs;
– Jau yra turėjęs pragulų;
– Yra nusilpęs arba vyresnio amžiaus;
– Turi nepakankamos mitybos riziką;
– Dažnai prakaituoja arba patiria šlapimo ar išmatų nelaikymą;
– Ilgą laiką sėdi vežimėlyje;
– Turi kraujotakos sutrikimų.

7 svarbiausi būdai išvengti pragulų gulinčiam ligoniui

1. Reguliariai keiskite gulinčio žmogaus padėtį.

Tai viena svarbiausių pragulų profilaktikos priemonių. Žmogui, kuris pats negali pajudėti, turi būti padedama pakeisti kūno padėtį. Tačiau šiandien rekomenduojama vengti vieno universalaus principo, pavyzdžiui, automatiškai versti kiekvieną žmogų kas dvi valandas. 2025 m. tarptautinės gairės rekomenduoja individualizuoti padėties keitimo intervalus, atsižvelgiant į žmogaus judrumą, gebėjimą apsiversti, odos ir sveikatos būklę, komfortą, miego režimą ir naudojamą čiužinį.

Daugeliui rizikos grupės žmonių gali būti taikomas 2–3 valandų intervalas, tačiau jis turi būti pritaikytas konkrečiam žmogui individualiai. Svarbiausia – ne valandos, o žmogaus odos ir audinių reakcija. Jeigu atsiranda paraudimas, spalvos pokyčiai, skausmas ar kiti ankstyvo pažeidimo požymiai, padėties keitimo dažnį gali reikėti didinti. Plačiau apie ligonio kūno padėties keitimą rasite čia.

2. Naudokite pragulų profilaktikai skirtą čiužinį.

Paprastas čiužinys ne visada tinkamas ilgai gulinčiam žmogui. Specialūs pragulų profilaktikai skirti čiužiniai ir slėgį perskirstantys paviršiai padeda paskirstyti kūno svorį didesniame plote ir sumažinti spaudimą rizikos vietose. Svarbu, kad čiužinys būtų parinktas pagal žmogaus svorį, kūno sudėjimą, mobilumą, rizikos lygį ir naudojimo sąlygas. Tarptautinės gairės pabrėžia, kad atraminis paviršius turi būti tinkamo dydžio ir suteikti pakankamai vietos saugiai keisti kūno padėtį.

Ar specialus čiužinys gali pakeisti žmogaus vartymą? Ne. Tai viena svarbiausių taisyklių. Net ir pažangus slėgį perskirstantis čiužinys nepanaikina poreikio individualiai keisti žmogaus padėtį – joks atraminis paviršius visiškai nepakeičia padėties keitimo. Susipažinimui straipsnis „Čiužiniai nuo pragulų – kaip išsirinkti geriausią?

3. Kasdien tikrinkite odą

Pragulų prevencijoje labai svarbu problemą pastebėti dar prieš atsirandant žaizdai. Kasdien apžiūrėkite vietas, kurios patiria didžiausią spaudimą: kryžkaulio ir sėdmenų sritį, kulnus, klubus, alkūnes, menčių sritį, pakaušį, kitas vietas, kur kaulinės iškyšos yra arti odos.
Atkreipkite dėmesį į paraudimą ar kitą spalvos pokytį, odos patinimą, neįprastą šilumą ar šaltumą, odos sukietėjimą arba suminkštėjimą, skausmą, pūsles, odos vientisumo pažeidimą.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į paraudimus, kuris neišnyksta. Jeigu paspaudus paraudusi vieta nepabąla, tai gali būti ankstyvo audinių pažeidimo požymis. Tokios vietos nereikėtų masažuoti ar trinti. Reikia sumažinti spaudimą ir įvertinti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Dažniausios pragulų susiformavimo vietos.

4. Netrinkite ir nemasažuokite rizikos vietų

Anksčiau buvo manoma, kad odos masažas gali padėti išvengti pragulų. Šiuolaikinės rekomendacijos tokios praktikos profilaktikai nerekomenduoja. Ypač atsargiai reikia elgtis su paraudusia, jautria ar jau pažeista oda.

5. Saugokite odą nuo drėgmės.

Ilgalaikis kontaktas su šlapimu, išmatomis, prakaitu ar kita drėgme gali pažeisti odos apsauginį barjerą ir padidinti odos pažeidimo riziką. Todėl svarbu:
– Laiku pakeisti sauskelnes ar įklotus;
– Švelniai nuvalyti odą;
– Nešveisti ir netrinti;
– Kruopščiai, bet švelniai nusausinti;
– Prireikus naudoti odos apsaugai skirtas barjerines priemones.

Labai svarbu naudoti kvėpuojančias ir skysčių nepraleidžiančias paklodes, paklotus, užvalkalus.

6. Nepamirškite mitybos ir skysčių.

Gera odos būklė priklauso ne tik nuo išorinės priežiūros. Nepakankama mityba yra vienas iš pragulų rizikos veiksnių. Naujausiose tarptautinėse gairėse rekomenduojama mitybos intervencijas svarstyti žmonėms, kuriems nustatyta nepakankamos mitybos arba jos rizika ir kurių poreikiai nepatenkinami įprastu maistu.

Labai svarbu užtikrinti pakankamą ir subalansuotą baltymų, energijos, vitaminų ir mineralinių medžiagų bei skysčių kiekį pagal individualius žmogaus poreikius. Tačiau nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti baltymų ar kitų maisto papildų vien dėl pragulų profilaktikos. Jei žmogus prastai valgo, netenka svorio ar yra nusilpęs, tikslinga kreiptis į gydytoją ar dietologą.

7. Sumažinkite trintį ir slydimą

Perkeliant žmogų lovoje, jo nereikėtų tiesiog tempti per paklodę. Tokie judesiai gali sukelti trintį, kai oda ir gilesni audiniai juda skirtingai. Jeigu žmogus sunkus, negali bendradarbiauti arba jo judėjimas labai ribotas, gali būti reikalingos specialios perkėlimo ir padėties keitimo priemonės. Vartymo paklodės yra didžiulis palengvinimas vartant ligonį.

Kurios kūno vietos dažniausiai nukenčia?

Pragulų dažniausiai reikėtų ieškoti ten, kur kūną veikia didžiausias spaudimas.

Gulinčiam ant nugaros žmogui ypač svarbu stebėti: pakaušį → mentes → alkūnes → kryžkaulį → kulnus.

Gulint ant šono papildomai svarbios: ausys → petys → klubas → keliai → čiurnos.

Tai nėra baigtinis sąrašas. Rizikos vietos priklauso nuo žmogaus padėties, kūno sudėjimo, naudojamų medicinos priemonių ir individualios būklės.

Kokia yra pragulų profilaktikos sistema namuose?

Slaugant gulintį žmogų namuose patogu vadovautis paprasta kasdienės priežiūros seka. Ryte apžiūrėkite odą, ypač spaudimo vietas. Pakeiskite žmogaus padėtį, pasirūpinkite higiena ir įvertinkite, ar nėra drėgmės ar odos pažeidimų. Dienos metu reguliariai keiskite kūno padėtį pagal individualų slaugos planą. Stebėkite odą, komfortą ir žmogaus savijautą. Vakare dar kartą apžiūrėkite rizikos vietas. Įsitikinkite, kad čiužinys, pagalbinės priemonės ir patalynė yra tinkamai išdėstyti. Nakties metu padėties keitimo dažnis turi būti individualus. Vertinant jį atsižvelgiama į žmogaus riziką, odos būklę, naudojamą čiužinį, sveikatos būklę ir komfortą.

5 dažniausios klaidos, dėl kurių atsiranda pragulos

1. Laukiama, kol atsiras žaizda. Pragulų prevencija turi prasidėti dar tada, kai oda atrodo sveika.
2. Pasikliaujama tik specialiu čiužiniu. Čiužinys yra svarbi prevencijos dalis, tačiau jis nepakeičia padėties keitimo ir odos stebėjimo.
3. Žmogus vartomas pagal vienodą grafiką, neatsižvelgiant į jo būklę. Šiuolaikinės gairės rekomenduoja individualizuoti padėties keitimo dažnį.
4. Paraudusi vieta masažuojama. Tai nėra rekomenduojama pragulų profilaktikos priemonė.
5. Nepakankamai įvertinama mityba. Svorio kritimas, prastas apetitas ar nepakankama mityba gali padidinti riziką, todėl tokiais atvejais reikalingas papildomas specialistų įvertinimas.

Kokias priemones naudoti esant praguloms? Profesionalus priežiūros ir gydymo vadovas

Atsiradus pragulai, vien tik tepalo ar tvarsčio dažniausiai nepakanka. Veiksminga priežiūra turi apimti spaudimo mažinimą, tinkamą žaizdos priežiūrą, odos apsaugą, padėties keitimą ir, jei reikia, mitybos korekciją. Pragulos gydymas turi būti individualizuotas pagal žaizdos dydį, gylį, vietą, sekreto kiekį ir bendrą žmogaus būklę.

Priemonės praguloms parenkamos pagal pragulos stadiją ir žmogaus būklę. Dažniausiai naudojama:
– Specialūs čiužiniai nuo pragulų;
– Slėgį perskirstančios pagalvėlės;
– Pozicionavimo pagalvės;
– Kulnų apsaugos;
– Specialūs žaizdų tvarsčiai;
– Odą apsaugančios priemonės;
– Higienos ir odos priežiūros priemonės;
– Perkėlimo ir padėties keitimo priemonės.

Svarbu suprasti, kad šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas. Čiužinys mažina spaudimą, tvarstis padeda valdyti žaizdą, o pozicionavimo priemonės padeda išlaikyti tinkamą kūno padėtį. Todėl geriausias rezultatas pasiekiamas jas derinant.

Kokie tvarsčiai gali būti naudojami?

Priklausomai nuo žaizdos, gali būti pasirenkami putų tvarsčiai. Jie tinka žaizdoms, kuriose yra nedidelis ar vidutinis eksudato kiekis. Jie sugeria sekretą ir padeda apsaugoti žaizdą nuo išorinės aplinkos. Hidrokoloidiniai tvarsčiai – gali būti naudojami tam tikroms paviršinėms žaizdoms, kai eksudato nėra daug. Hidrogeliniai tvarsčiai gali būti naudingi tada, kai žaizdai reikia papildomos drėgmės ir yra tinkamos klinikinės indikacijos. Alginatiniai ir hidrofiberiniai tvarsčiai gali būti pasirenkami žaizdoms, kurios išskiria daugiau skysčio, nes padeda kontroliuoti eksudatą.

Tvarstis turi būti parenkamas individualiai, todėl esant gilesnei ar komplikuotai pragulai rekomenduojama profesionali žaizdos priežiūros specialisto konsultacija.

90% pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje. Didžiausia rizika – kryžkaulis, sėdynkaulio gumburai, kulnai.  Kulnai yra viena iš dažniausių vietų, kur susidaro spaudimo traumos. Jeigu žmogus ilgą laiką guli ant nugaros, kulnai nuolat remiasi į čiužinį. Todėl gali būti reikalingos specialios kulnų apsaugos arba kulnų iškėlimo priemonės. Jų paskirtis – sumažinti arba visiškai pašalinti tiesioginį spaudimą kulnui.

Pragulų gydymo metu labai svarbu ne tik „pakelti“ žmogų nuo pažeistos vietos, bet ir tinkamai paskirstyti jo kūno svorį. Tam naudojamos: pozicionavimo pagalvės, pleišto formos pagalvėlės, kelių atramos, kojų atramos, specialios kūno padėties stabilizavimo sistemos. Jos padeda išlaikyti žmogų tinkamoje padėtyje ir sumažinti spaudimą rizikos zonose

Pragulos dažnai susijusios ne tik su spaudimu, bet ir su drėgmės poveikiu odai. Šlapimo ar išmatų nelaikymas, prakaitavimas ir nuolatinė drėgmė gali susilpninti odos apsauginį barjerą. Tokiais atvejais gali būti naudojami barjeriniai kremai, apsauginiai purškalai, odos valymo priemonės, specialios drėgmę kontroliuojančios priemonės. Svarbu atskirti nepažeistos odos apsaugą nuo pačios žaizdos gydymo. Barjerinė priemonė, skirta aplinkinei odai, nebūtinai tinkama atvirai pragulai. Slaugant nejudantį žmogų gali būti naudojamos slydimą mažinančios paklodės, perkėlimo paklodės, specialūs perkėlimo diržai, pozicionavimo priemonės, mažos trinties tekstilės gaminiai.

Pragulos žaizda turi būti tinkamai prižiūrima ir valoma. Tačiau nereikėtų manyti, kad kuo stipresnė dezinfekavimo priemonė, tuo geriau gyja žaizda. Alkoholio, agresyvių dezinfekantų ar kitų audinius dirginančių medžiagų savarankiškai naudoti atvirai pragulai nereikėtų. Žaizdos valymo priemonė parenkama atsižvelgiant į žaizdos būklę ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Į sveikatos priežiūros specialistą reikėtų kreiptis pastebėjus:
– Neišnykstantį paraudimą ar odos spalvos pokytį;
– Pūsles;
– Odos įtrūkimą ar žaizdą;
– Patinimą;
– Stiprėjantį skausmą;
– Neįprastą odos temperatūrą;
– Nemalonų kvapą ar išskyras;
– Karščiavimą ar kitus galimos infekcijos požymius.

Ypač svarbu nedelsti, jei žmogus yra labai riboto judėjimo, turi cukrinį diabetą, kraujotakos sutrikimų, jutimo sutrikimų arba anksčiau jau buvo susidarę pragulų.

Pagalbinės slaugos priemonės namuose

Pagalbinės slaugos priemonės namuose palengvina kasdienę ligonio priežiūrą, suteikia daugiau komforto ir padeda žmogui išlikti kuo savarankiškesniam. Dalis slaugos priemonių gali būti kompensuojamos arba suteikiamos per Techninės pagalbos priemonių centrą (TPPC), jei žmogus atitinka nustatytus reikalavimus.

1. Funkcinė slaugos lova

Funkcinė slaugos lova yra didžiulė pagalba turint slaugomą ligonį namuose. Su elektrine slaugos lova galima reguliuoti nugaros ir šlaunų atramų kampus. Taip išvengiama papildomų pagalvėlių naudojimo. Labai patogu, kad pats ligonis gali reguliuoti sėdėjimo kampą su distanciniu pulteliu. Slaugos lovą galima gauti Techninės pagalbos priemonių centre arba įsigyti/išsinuomoti.

2. Statiniai čiužiniai nuo pragulų

Jei ligonis nejuda arba mažai juda, siekiant išvengti pragulų, būtina jį iš karto guldyti ant čiužinio nuo pragulų. Kad ir koks kokybiškas bei brangus čiužinys būtų, tačiau jeigu jis skirtas sveikiems žmonėms, niekada nepakeis medicininio čiužinio. Čiužiniai yra kompensuojami.

 

3. Kompresoriniai čiužiniai nuo pragulų

Kompresoriniai čiužiniai nuo pragulų – tai čiužiniai, kuriuose oras cirkuliuoja specialiose celėse. Kompresoriaus pagalba vienos celės prisipučia, kitos išsileidžia, taip keisdamos spaudimo į lovos paviršių vietą. Tai efektyvūs pragulų prevencijos čiužiniai, ypač pačioje ligos pradžioje, kai ligonis negali pajudėti.

Pragulų gydymui iki 2-3 stadijos naudojami juostiniai kintamo slėgio čiužiniai. Kompresoriaus pagalba oras cirkuliuoja visomis kryptimis, stimuliuoja odos paviršių ir taip gerina kraujo apytaką. Pragulų gydymui iki 3 stadijos tinka BioFlote 5000. Kompresoriniai čiužiniai yra kompensuojami.

4. Pagalvėlės nuo pragulų

Pragulų profilaktikai skirtos pagalvėlės padeda sumažinti spaudimą jautriose kūno vietose ir tolygiau paskirstyti kūno svorį. Jos ypač naudingos ilgai gulintiems ar mažiau judantiems žmonėms. Platų pagalvėlių nuo pragulų pasirinkimą rasite čia. Dažniausios pragulų atsiradimo vietos: dubens sritis ir kulnai. Dažniausiai naudojamos pagalvėlės:

5. Neperšlampančios paklodės, paklotai, užvalkalai

Ilgalaikis kontaktas su šlapimu, išmatomis, prakaitu ar kita drėgme gali pažeisti odos apsauginį barjerą ir padidinti odos pažeidimo riziką. Labai svarbu naudoti kvėpuojančias ir skysčių nepraleidžiančias paklodes, paklotus, užvalkalus.

6. Vartymo paklodės

Perkeliant žmogų lovoje, jo nereikėtų tiesiog tempti per paklodę. Tokie judesiai gali sukelti trintį, kai oda ir gilesni audiniai juda skirtingai. Jeigu žmogus sunkus, negali bendradarbiauti arba jo judėjimas labai ribotas, gali būti reikalingos specialios perkėlimo ir padėties keitimo priemonės. Vartymo paklodės yra didžiulis palengvinimas vartant ligonį. Vartymo paklodės yra kompensuojamos.

7. Mobilūs keltuvai

Mobilūs keltuvai skirti palengvinti slaugos darbuotojų darbą, kad nereiktų kelti pacientų rankomis ir taip rizikuoti savo sveikata, jie užtikrina galimybę dirbti ergonomiškai. Taip pat keltuvai užtikrina, kad neatsirantų odos pažeidimų perkeliant ligonį iš slaugos lovos į vežimėlį ar ant tualeto kėdės. Mobilūs keltuvai yra kompensuojami.

8. Ligonio staliukai

Ligonio staliukas naudojamas valgymui, skaitymui ar rašymui gulint ar sėdint lovoje. Galima keisti staliuko aukštį ir posvyrio kampą, todėl jis yra ypatingai patogus gulinčiam pacientui.

9. Tualeto kėdės

Tualeto kėdė yra patogi priemonė gulinčiam ligoniui saugiai ir patogiai atlikti gamtinius reikalus šalia lovos, kai žmogus negali nueiti iki tualeto. Platų tualeto kėdžių pasirinkimą rasite čia. Tualeto kėdės yra kompensuojamos.

10. Dušo ir vonios kėdės bei suoliukai

Dušo ir vonios kėdės bei suoliukai palengvina naudojimąsi vonia ar dušu tiek sėdimoje, tiek stovimoje padėtyse. Jie yra kompensuojami.

11. Vaikštynės

Vaikštynės suaugusiems yra nepakeičiama pagalbinė priemonė vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims, turintiems judėjimo sunkumų. Jos suteikia papildomą atramą, padeda išlaikyti pusiausvyrą ir leidžia saugiau bei patogiau judėti. Vaikštynės yra kompensuojamos.

12. Neįgaliųjų vežimėliai

Neįgaliųjų vežimėliai – tai patikima ir saugi judėjimo priemonė žmonėms, kuriems dėl ligos, traumos ar amžiaus tampa sunkiau savarankiškai judėti. Mūsų asortimente rasite mechaninius, elektrinius, universalius, multifunkcinius ir pervežimui skirtus neįgaliojo vežimėlius, pritaikytus tiek naudojimui namuose, tiek lauke. Vežimėliai yra kompensuojami. Vežimėlius išsirinksite čia.

Konsultuojame

Nežinote, kokios slaugos priemonės reikalingos? Paskambinkite mums tel. +370 527 66143 – padėsime išsirinkti tinkamiausias priemones pagal ligonio poreikius ir konsultuosime kompensavimo klausimais. Susipažinkite su mūsų straipsniais:

Pacientų pozicionavimas ir jo svarba pragulų profilaktikoje

Pacientų pozicionavimas ir jo svarba pragulų profilaktikoje

Pacientų pozicionavimas yra svarbus ligoniams, kurie dėl savo sveikatos būklės priversti ilgesni laiką gulėti lovoje. Čiužinių ir atraminių pagalvių, volelių pagalba sergančiam žmogui suteikiamas ne tik komfortas, saugumo jausmas, mažinamas skausmas, bet ir išvengiama sunkiai gyjančių pragulų.

Keičiant gulinčio paciento padėtį reikia atsižvelgti į jo ligos pobūdį bei fizinį pajėgumą. Kuo labiau pacientas yra nusilpęs, tuo daugiau slaugančiajam reikia turėti žinių ir supratimo apie tinkamas kūno padėtis, juk ne visada pacientai geba pasakyti kokia padėtis jiems yra patogiausia.

Paciento padėtis lovoje gali būti – aktyvi ir pasyvi.

Aktyvi padėtis būna laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva žmogaus padėtis, tai padėtis, kurios nevargina  ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis – paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą,  pvz. sergant širdies ligomis, dažniausiai pasirenkama sėdimoji padėtis.

Pasyvi padėtis vadinama tokia padėtis, kai ligonis negali judėti, pakelti galvos ar rankų, pasiversti.

Pacientų pozicionavimas – padėtys:

1. Pusiau sėdima arba Fowler padėtis (aukšta, žema)

Pusiau sėdima arba Fowler padėtis

Pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu. Ligonio keliai gali büti sulenkti arba tiesüs. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas. Tokioje padėtyje pagerėja kvėpavimas. Po keliais gali būti padėtas grikių lukštų volelis.

Funkcinė slaugos lova yra didžiulė pagalba turint slaugomą ligonį namuose. Su elektrine slaugos lova galima reguliuoti nugaros ir šlaunų atramų kampus. Taip išvengiama papildomų pagalvėlių naudojimo. Labai patogu, kad pats ligonis gali reguliuoti sėdėjimo kampą su distanciniu pulteliu.

SVARBU: nuo 2023 07 01 pirkdami slaugos lovą galite gauti 490 eur kompensaciją. Plačiau

2. Gulima padėtis ant pilvo

Gulima padėtis ant pilvo

Gulimai padėčiai ant pilvo stabilizavimui galima naudoti šias atramines priemones:

Padėkite pagalvėlę po pilvu, nuo diafragmos iki klubakaulių. Ši pagalvė apsaugo nuo juosmens persilenkimo, palengviną kvėpavimą. Pagalvė negali būti per aukštai, nes gali trikdyti kvėpavimą, arba per žemai, nes padidina juosmeninę lordozę. O po blauzdomis nuo kelių iki pėdos linkio galima naudoti ir trikampę pagalvę, volelį. Svarbu, kad pirštai nesiremtų į paklodę ir nebūtų spaudžiami.

Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną. Taip paguldyto ligonio visiškai išsitiesia kojos per klubus ir kelio sąnarius. Taigi, ši padėtis apsaugo nuo klubų ir kelių kontraktūrų (sąnario judesių sumažėjimo).

Ant pilvo ligonis paprastai guldomas tik trumpam. Ši padėtis tinka ligoniams, kad lengviau ištekėtų skysčiai iš burnos, kai yra pragulos yra kryžkaulio, stuburgalio, sėdimųjų gumburų srityse.

Guldyti ant pilvo žalinga ir nerekomenduojama sergant širdies kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis.

Tačiau ši padėtis turi ir trūkumų. Gali vystytis naujos pragulos virš klubakaulių dyglių, girnelių, sutrikti kvėpavimas, ypač esant tetraplegijai. Gali pabrinkti veidas, pakilti akispūdis, sutrikti šlapinimasis.

3. Pusiau gulima ant pilvo arba Simso padėtis

Pusiau gulima ant pilvo Simso padėtis

Gulimoje pusiau ant šono padėtyje pasistenkite lovos galvūgalį laikyti kuo labiau horizontalioje padėtyje. Šioje padėtyje ypač sumažėja spaudimas į kryžkaulį ir į didįjį šlaunikaulio gumburą.

Po apačioje esančios kojos pėda padėkite atramą (volelį), kuri apsaugos pėdą nuo per didelio atsilenkimo. Pagalve arba dideliu volu  užpildykite ertmę tarp pilvo, dubens, viršuje esančios šlaunies ir lovos. Šios atraminės priemonės apsaugo nuo klubo rotacijos į vidų ir persisukimo.

Ligonis guli užėmęs tarpinę padėtį  tarp šoninės ir gulimos ant pilvo. Apačioje esanti ranka padedama ligoniui už nugaros, o esanti viršuje sulenkiama per peties ir alkūnės sąnarį.  Abi kojos yra palenktos į priekį nuo kūno. Po paciento galva padėkite pagalvėlę. Viršuje esanti koja labiau sulenkta per klubo ir kelio sąnarius, negu esanti apačioje.

Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Pagalvėlė apsaugo nuo kaklo persilenkimo į šoną, paremia galvą, veidą, ausį ir apsaugo nuo spaudimo.

Pacientų pozicionavimas yra svarbi pragulų profilaktikos priemonė.

4. Gulima padėtis ant šono (kairio, dešinio)

Padėtis ant kairio šono

Ši padėtis labai patogi ir gali būti naudojama paciento, gulinčio ant nugaros ar pilvo, padėčiai pakeisti. Ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno. Kuo daugiau sulenkta koja per abu sąnarius, tuo stabilesnė kūno padėtis ir kūnas geriau išlaiko pusiausvyrą. 

Gulimoje ant šono padėtyje, rekomenduojama pacientą guldyti ne 90 laipsniu pasvirimu, o 30 laipsniu kampu labiau į lateralinę pusę. Tam gali būti panaudotos 2 trikampės pagalvėlės, pakišant jas po čiužiniu ir taip suformuojant 30 laipsnių kampo pasvirimą.

5. Gulima padėtis ant nugaros

Gulima padėtis ant nugaros

Pacientų pozicionavimas ligoniui gulint ant nugaros – po galva pakišama pagalvė. Paciento, gulinčio šia padėtimi, ištiestas rankas galima prispausti prie šonų arba jei rankos užkeltos ant krūtinės po alkūnėmis padėti pagalves.

Rekomenduojama padėti pagalvę po blauzdomis. Pagalvės dydis turėtų būti  nuo pakinklių iki čiurnų. Taip pacientui lengviau sulenkti kojas per kelius, neleidžia per daug išsitiesti, palaiko kulnus virš lovos paviršiaus ir sumažina jų spaudimą.

Šioje padėtyje galima naudoti pagalvėles kulnų pragulų profilaktikai. Pagalvėlė pakelia kulną nuo lovos paviršiaus ir taip eliminuoja spaudimą. Pagalvėlę galima naudoti tiek slaugos įstaigose, tiek namuose. Užvalkalas yra kvėpuojantis, neperšlampantis, antibakterinis ir skalbiamas 95 laipsnių temperatūroje. Pagalvėlės apimtis yra reguliuojama lipniomis juostelėmis.

Taip pat norint pakelti blauzdas ir pėdas į viršų galima naudoti ir trikampę pozicionavimo pagalvę.

Jei pacientas nesąmoningas arba jo rankos paralyžiuotos, po dilbiais ir plaštakomis padėkite po pagalvėlę, volelį.  Tokia padėtis apsaugo nuo dilbių ir plaštakų edemos.

O dubens srities pragulų profilaktikai galima naudoti specialią apvalią pagalvę, kuri užpildyta grikių lukštais. Jie gerai praleidžia orą, todėl nesukelia pakaitavimo. Pagalvė pasiūta taip, kad grikių lukštai pasiskirstytų toliai ir nesukristų. Kartu su pagalve yra pridėtas medvilninis užvalkalas. Pagalvė gali būti valoma ir dezinfekuojama.

SVARBU !!!

Paciento pozicionavimas (ligonio kūno padėties keitimas) kas 2 val. yra labai svarbus ligonio pragulų profilaktikos elementas.

Keičiant padėtį pacientą reikia versti, kelti pagalbinėmis priemonėmis, o ne tempti (traukti), kad nebūtų odos trynimo ir pažeidimo.

Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas, velkamas. Tai turi saugiai atlikti du prižiūrintys žmonės.

Gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode, kuri dedama virš pagrindinės lovos paklodės, pakeliama ir lengvai pasukama.

Atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai pavyzdžiui, raminamosios medžiagos mažina traukulius, tačiau padidina tam tikrų kūno vietų spaudimą, tad nepamiršti, kad užslopinti ligoniai dar mažiau judresni.

Plačiau apie pragulų profilaktiką skaitykite čia.

Apie nuotolinius pragulų profilaktikos mokymus skaityte čia.

Pozicionavimo pagalvėlės

 

Pragulų profilaktika – ar jūs turite planą?

Pragulų profilaktika – ar jūs turite planą?

Kiekvienas turintis namuose slaugomą ligonį turėtų pasirūpinti pragulų profilaktika. Tai yra žymiai išmintingiau nei sulaukti pragulų ir tada pradėti jas gydyti. Ir jūsų ligonis išvengs didelio skausmo, kurį sukelia pragulos. Kaip ir ruošiantis bet kokiam darbui, būtinas PLANAS. Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Žemiau pateikiame 2 plano variantus:

  1. Pragulų profilaktikos planas, kai ligonis neturi pragulų (lovos režimas).
  2. Pragulų gydymo planas, kai ligonis turi pragulas.

Pragulų profilaktikos planas, kai ligonis neturi pragulų (lovos režimas)

  1. Įvertinti pragulų susidarymo riziką:
  2. Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės. Jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau – 1 kartą paroje, jei būklė stabili – 1 kartą savaitėje. Dokumentuoti vertinimo duomenis.
  3. Tartis su slaugytoju, gydytoju dėl priežiūros plano.
  4. Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą. Būtina atkreipti dėmesį į ligonio gulėjimo  įpročius.
  5. Pragulų profilaktika prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Įvertinti lovos funkcines galimybes.
  6. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką.
  7. Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val. Kūno padėtis rasite čia.
  8. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus.
  9. Sėdint slėgio jėga į tam tikras kūno vietas yra didesnė, negu gulint, ypač greitai pragulos atsiranda sėdmenų kaulų srityje.
  10. Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, nes tempiant ligonį lovoje į viršų arba pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos. Odos tempimas į priešingas puses – viena pagrindinių pragulų susidarymo sąlygų.
  11. Pragulų profilaktika įvykdoma naudojant pagalbines priemones – pagalvėles nuo pragulų slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti. Pagal situaciją nusprendžiama kokios pagalbinės priemonės mažins slėgimą į atskiras kūno dalis:
    • Kad būtų sumažintas spaudimas į jautrias vietas.
    • Kad pagalbinių priemonių poveikis būtų nuolat kontroliuojamas.
  12. Odos higiena – svarbi slaugos dalis. Naudoti odos priežiūros priemones: atsižvelgti į odos savybes, reikalingas losjonas arba kremas.
  13. Odos kraujotakos gerinimas. Fiziniai pratimai, kvėpavimo pratimai.
  14. Subalansuota reguliari mityba.
  15. Būtina naudoti pragulų profilaktikos čiužinius.

Pragulų gydymo planas, kai ligonis turi pragulas

  1. Įvertinti odos pakitimą. Tartis su slaugytoju, gydytoju dėl priežiūros plano.
  2. Įvertinti kurioje vietoje, koks pakitimas, apibūdinti kokios spalvos odos pokytis, kokio laipsnio pragula.
  3. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą. Ligonį supažindinti su pragulų profilaktika ir jos ypatumais, nes jei nežinos kodėl atliekami vieni ar kiti veiksmai, nesąmoningai gali priešintis daugeliui procedūrų.
  4. Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius. Žaizdų aprašymai gali motyvuoti slaugančiuosius ir ligonius matant akivaizdžius gijimo proceso įrodymus:
    • Žymėti pragulas ant nupieštų kūno kontūrų.
    • Žymėti naudojamas odos priežiūros, žaizdos priežiūros priemones.
  5. Dažnai susidariusi pragula fotografuojama, kad galima būtų vertinti pokyčius.
  6. Sumažinkite spaudimą žaizdos atsiradimo vietoje:
    • Pragula alkūnėse.
    • Pragula kryžkaulio srityje.
    • Pragula sėdmenų srityje.
    • Pragulą kelių srityje.
    • Pragula ant kulnų, pėdos srityje.
  7. Tinkama žaizdų priežiūra. Kviesti slaugytoją, gydytoją.
  8. Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro ir sudaro palankias fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, todėl tvarsčius pradžioje keisite kas 1-3 dienas. Vėliau, žaizdai gyjant ir sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti 3-5, bet ne ilgiau kaip 7 dienas. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti.
  9. Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa – tepti ją kremais.
  10. Odos paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais.
  11. Mažinti riziką atsirasti praguloms kitose kūno vietose.
  12. Būtina naudoti čiužinius nuo pragulų su kompresoriumi bei pozicionavimo pagalvėlės.

Apie pragulų profilaktiką skaitykite čia.