Ligonio kūno padėties keitimas

Ligonio  padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje. Skirstoma aktyvi ir pasyvi padėtis lovoje.

Aktyvi padėtis gali būti laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva ligonio padėtis, tai padėtis, kurios nevargina  ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis – paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą,  pvz. sergant širdies ligomis, dažniausiai pasirenkama sėdimoji padėtis.

Pasyvi padėtis vadinama tokia padėtis, kai ligonis negali judėti, pakelti galvos ar rankų, pasiversti.

  1. Pusiau sėdima arba Fowler padėtis (aukšta, žema)
    Pusiau sėdima arba Fowler padėtis

Pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu. Ligonio keliai gali büti sulenkti arba tiesüs. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas. Tokioje padėtyje pagerėja kvėpavimas.

  1. Gulima padėtis ant pilvo
    Gulima padėtis ant pilvo

Paguldyto ant pilvo ligonio galvą pasukite į šoną ir padėkite nedidelę pagalvėlę. Taip pat mažas pagalvėles pakiškite po pilvu ir blauzdomis.

Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną. Taip paguldyto ligonio visiškai išsitiesia kojos per klubus ir kelio sąnarius. Taigi, ši padėtis apsaugo nuo klubų ir kelių kontraktūrų (sąnario judesių sumažėjimo).

Ant pilvo ligonis paprastai guldomas tik trumpam. Ši padėtis tinka ligoniams, kad lengviau ištekėtų skysčiai iš burnos, kai yra pragulos yra kryžkaulio, stuburgalio, sėdimųjų gumburų srityse.

Guldyti ant pilvo žalinga ir nerekomenduojama sergant širdies kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis.

Tačiau ši padėtis turi ir trūkumų. Gali vystytis naujos pragulos virš klubakaulių dyglių, girnelių, sutrikti kvėpavimas, ypač esant tetraplegijai. Gali pabrinkti veidas, pakilti akispūdis, sutrikti šlapinimasis.

  1. Pusiau gulima ant pilvo arba Simso padėtis
    Pusiau gulima ant pilvo Simso padėtis

Ligonis guli užėmęs tarpinę padėtį  tarp šoninės ir gulimos ant pilvo. Apačioje esanti ranka padedama ligoniui už nugaros, o esanti viršuje sulenkiama per peties ir alkūnės sąnarį.  Abi kojos yra palenktos į priekį nuo kūno. Po paciento galva padėkite pagalvėlę. Viršuje esanti koja labiau sulenkta per klubo ir kelio sąnarius, negu esanti apačioje.

Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Pagalvėlė apsaugo nuo kaklo persilenkimo į šoną, paremia galvą, veidą, ausį ir apsaugo nuo spaudimo.

  1. Gulima padėtis ant šono (kairio, dešinio)
    Padėtis ant kairio šono

Ši padėtis labai patogi ir gali būti naudojama paciento, gulinčio ant nugaros ar pilvo, padėčiai pakeisti. Ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno. Kuo daugiau sulenkta koja per abu sąnarius, tuo stabilesnė kūno padėtis ir kūnas geriau išlaiko pusiausvyrą. 

  1. Gulima padėtis ant nugaros
    Gulima padėtis ant nugaros

Pacientui gulint ant nugaros, po galva pakišama pagalvė. Paciento, gulinčio šia padėtimi, ištiestas rankas galima prispausti prie šonų arba jei rankos užkeltos ant krūtinės po alkūnėmis padėti pagalves.

SVARBU !!!

Kas 2 val. reikia keisti ligonio kūno padėtį.

Keičiant padėtį pacientą reikia versti, kelti pagalbinėmis priemonėmis, o ne tempti (traukti), kad nebūtų odos trynimo ir pažeidimo.

Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas, velkamas. Tai turi saugiai atlikti du prižiūrintys žmonės.

Gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode, kuri dedama virš pagrindinės lovos paklodės, pakeliama ir lengvai pasukama.

Atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai pavyzdžiui, raminamosios medžiagos mažina traukulius, tačiau padidina tam tikrų kūno vietų spaudimą, tad nepamiršti, kad užslopinti ligoniai dar mažiau judresni.