Pacientų pozicionavimas yra svarbus ligoniams, kurie dėl savo sveikatos būklės priversti ilgesni laiką gulėti lovoje. Čiužinių ir atraminių pagalvių, volelių pagalba sergančiam žmogui suteikiamas ne tik komfortas, saugumo jausmas, mažinamas skausmas, bet ir išvengiama sunkiai gyjančių pragulų.
Keičiant gulinčio paciento padėtį reikia atsižvelgti į jo ligos pobūdį bei fizinį pajėgumą. Kuo labiau pacientas yra nusilpęs, tuo daugiau slaugančiajam reikia turėti žinių ir supratimo apie tinkamas kūno padėtis, juk ne visada pacientai geba pasakyti kokia padėtis jiems yra patogiausia.
Paciento padėtis lovoje gali būti – aktyvi ir pasyvi.
Aktyvi padėtis būna laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva žmogaus padėtis, tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis – paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą, pvz. sergant širdies ligomis, dažniausiai pasirenkama sėdimoji padėtis.
Pasyvi padėtis vadinama tokia padėtis, kai ligonis negali judėti, pakelti galvos ar rankų, pasiversti.
Pacientų pozicionavimas – padėtys:
1. Pusiau sėdima arba Fowler padėtis (aukšta, žema)
Pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu. Ligonio keliai gali büti sulenkti arba tiesüs. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas. Tokioje padėtyje pagerėja kvėpavimas. Po keliais gali būti padėtas grikių lukštų volelis.
Funkcinė slaugos lova yra didžiulė pagalba turint slaugomą ligonį namuose. Su elektrine slaugos lova galima reguliuoti nugaros ir šlaunų atramų kampus. Taip išvengiama papildomų pagalvėlių naudojimo. Labai patogu, kad pats ligonis gali reguliuoti sėdėjimo kampą su distanciniu pulteliu.
Gulimai padėčiai ant pilvo stabilizavimui galima naudoti šias atramines priemones:
Padėkite pagalvėlę po pilvu, nuo diafragmos iki klubakaulių. Ši pagalvė apsaugo nuo juosmens persilenkimo, palengviną kvėpavimą. Pagalvė negali būti per aukštai, nes gali trikdyti kvėpavimą, arba per žemai, nes padidina juosmeninę lordozę. O po blauzdomis nuo kelių iki pėdos linkio galima naudoti ir trikampę pagalvę, volelį. Svarbu, kad pirštai nesiremtų į paklodę ir nebūtų spaudžiami.
Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną. Taip paguldyto ligonio visiškai išsitiesia kojos per klubus ir kelio sąnarius. Taigi, ši padėtis apsaugo nuo klubų ir kelių kontraktūrų (sąnario judesių sumažėjimo).
Ant pilvo ligonis paprastai guldomas tik trumpam. Ši padėtis tinka ligoniams, kad lengviau ištekėtų skysčiai iš burnos, kai yra pragulos yra kryžkaulio, stuburgalio, sėdimųjų gumburų srityse.
Guldyti ant pilvo žalinga ir nerekomenduojama sergant širdies kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis.
Tačiau ši padėtis turi ir trūkumų. Gali vystytis naujos pragulos virš klubakaulių dyglių, girnelių, sutrikti kvėpavimas, ypač esant tetraplegijai. Gali pabrinkti veidas, pakilti akispūdis, sutrikti šlapinimasis.
3. Pusiau gulima ant pilvo arba Simso padėtis
Gulimoje pusiau ant šono padėtyje pasistenkite lovos galvūgalį laikyti kuo labiau horizontalioje padėtyje. Šioje padėtyje ypač sumažėja spaudimas į kryžkaulį ir į didįjį šlaunikaulio gumburą.
Po apačioje esančios kojos pėda padėkite atramą (volelį), kuri apsaugos pėdą nuo per didelio atsilenkimo. Pagalve arba dideliu volu užpildykite ertmę tarp pilvo, dubens, viršuje esančios šlaunies ir lovos. Šios atraminės priemonės apsaugo nuo klubo rotacijos į vidų ir persisukimo.
Ligonis guli užėmęs tarpinę padėtį tarp šoninės ir gulimos ant pilvo. Apačioje esanti ranka padedama ligoniui už nugaros, o esanti viršuje sulenkiama per peties ir alkūnės sąnarį. Abi kojos yra palenktos į priekį nuo kūno. Po paciento galva padėkite pagalvėlę. Viršuje esanti koja labiau sulenkta per klubo ir kelio sąnarius, negu esanti apačioje.
Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Pagalvėlė apsaugo nuo kaklo persilenkimo į šoną, paremia galvą, veidą, ausį ir apsaugo nuo spaudimo.
Pacientų pozicionavimas yra svarbi pragulų profilaktikos priemonė.
4. Gulima padėtis ant šono (kairio, dešinio)
Ši padėtis labai patogi ir gali būti naudojama paciento, gulinčio ant nugaros ar pilvo, padėčiai pakeisti. Ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno. Kuo daugiau sulenkta koja per abu sąnarius, tuo stabilesnė kūno padėtis ir kūnas geriau išlaiko pusiausvyrą.
Gulimoje ant šono padėtyje, rekomenduojama pacientą guldyti ne 90 laipsniu pasvirimu, o 30 laipsniu kampu labiau į lateralinę pusę. Tam gali būti panaudotos 2 trikampės pagalvėlės, pakišant jas po čiužiniu ir taip suformuojant 30 laipsnių kampo pasvirimą.
5. Gulima padėtis ant nugaros
Pacientų pozicionavimas ligoniui gulint ant nugaros – po galva pakišama pagalvė. Paciento, gulinčio šia padėtimi, ištiestas rankas galima prispausti prie šonų arba jei rankos užkeltos ant krūtinės po alkūnėmis padėti pagalves.
Rekomenduojama padėti pagalvę po blauzdomis. Pagalvės dydis turėtų būti nuo pakinklių iki čiurnų. Taip pacientui lengviau sulenkti kojas per kelius, neleidžia per daug išsitiesti, palaiko kulnus virš lovos paviršiaus ir sumažina jų spaudimą.
Šioje padėtyje galima naudoti pagalvėles kulnų pragulų profilaktikai. Pagalvėlė pakelia kulną nuo lovos paviršiaus ir taip eliminuoja spaudimą. Pagalvėlę galima naudoti tiek slaugos įstaigose, tiek namuose. Užvalkalas yra kvėpuojantis, neperšlampantis, antibakterinis ir skalbiamas 95 laipsnių temperatūroje. Pagalvėlės apimtis yra reguliuojama lipniomis juostelėmis.
Jei pacientas nesąmoningas arba jo rankos paralyžiuotos, po dilbiais ir plaštakomis padėkite po pagalvėlę, volelį. Tokia padėtis apsaugo nuo dilbių ir plaštakų edemos.
O dubens srities pragulų profilaktikai galima naudoti specialią apvalią pagalvę, kuri užpildyta grikių lukštais. Jie gerai praleidžia orą, todėl nesukelia pakaitavimo. Pagalvė pasiūta taip, kad grikių lukštai pasiskirstytų toliai ir nesukristų. Kartu su pagalve yra pridėtas medvilninis užvalkalas. Pagalvė gali būti valoma ir dezinfekuojama.
SVARBU !!!
Paciento pozicionavimas (ligonio kūno padėties keitimas) kas 2 val. yra labai svarbus ligonio pragulų profilaktikos elementas.
Keičiant padėtį pacientą reikia versti, kelti pagalbinėmis priemonėmis, o ne tempti (traukti), kad nebūtų odos trynimo ir pažeidimo.
Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas, velkamas. Tai turi saugiai atlikti du prižiūrintys žmonės.
Gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode, kuri dedama virš pagrindinės lovos paklodės, pakeliama ir lengvai pasukama.
Atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai pavyzdžiui, raminamosios medžiagos mažina traukulius, tačiau padidina tam tikrų kūno vietų spaudimą, tad nepamiršti, kad užslopinti ligoniai dar mažiau judresni.
Kiekvienas turintis namuose slaugomą ligonį turėtų pasirūpinti pragulų profilaktika. Tai yra žymiai išmintingiau nei sulaukti pragulų ir tada pradėti jas gydyti. Ir jūsų ligonis išvengs didelio skausmo, kurį sukelia pragulos. Kaip ir ruošiantis bet kokiam darbui, būtinas PLANAS. Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Žemiau pateikiame 2 plano variantus:
Pragulų profilaktikos planas, kai ligonis neturi pragulų (lovos režimas).
Pragulų gydymo planas, kai ligonis turi pragulas.
Pragulų profilaktikos planas, kai ligonis neturi pragulų (lovos režimas)
Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės. Jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau – 1 kartą paroje, jei būklė stabili – 1 kartą savaitėje. Dokumentuoti vertinimo duomenis.
Tartis su slaugytoju, gydytoju dėl priežiūros plano.
Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą. Būtina atkreipti dėmesį į ligonio gulėjimo įpročius.
Pragulų profilaktika prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Įvertinti lovos funkcines galimybes.
Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val. Kūno padėtis rasite čia.
Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus.
Sėdint slėgio jėga į tam tikras kūno vietas yra didesnė, negu gulint, ypač greitai pragulos atsiranda sėdmenų kaulų srityje.
Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, nes tempiant ligonį lovoje į viršų arba pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos. Odos tempimas į priešingas puses – viena pagrindinių pragulų susidarymo sąlygų.
Pragulų profilaktika įvykdoma naudojant pagalbines priemones – pagalvėles nuo pragulų slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti. Pagal situaciją nusprendžiama kokios pagalbinės priemonės mažins slėgimą į atskiras kūno dalis:
Kad būtų sumažintas spaudimas į jautrias vietas.
Kad pagalbinių priemonių poveikis būtų nuolat kontroliuojamas.
Odos higiena – svarbi slaugos dalis. Naudoti odos priežiūros priemones: atsižvelgti į odos savybes, reikalingas losjonas arba kremas.
Odos kraujotakos gerinimas. Fiziniai pratimai, kvėpavimo pratimai.
Įvertinti odos pakitimą. Tartis su slaugytoju, gydytoju dėl priežiūros plano.
Įvertinti kurioje vietoje, koks pakitimas, apibūdinti kokios spalvos odos pokytis, kokio laipsnio pragula.
Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą. Ligonį supažindinti su pragulų profilaktika ir jos ypatumais, nes jei nežinos kodėl atliekami vieni ar kiti veiksmai, nesąmoningai gali priešintis daugeliui procedūrų.
Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius. Žaizdų aprašymai gali motyvuoti slaugančiuosius ir ligonius matant akivaizdžius gijimo proceso įrodymus:
Žymėti pragulas ant nupieštų kūno kontūrų.
Žymėti naudojamas odos priežiūros, žaizdos priežiūros priemones.
Dažnai susidariusi pragula fotografuojama, kad galima būtų vertinti pokyčius.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro ir sudaro palankias fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, todėl tvarsčius pradžioje keisite kas 1-3 dienas. Vėliau, žaizdai gyjant ir sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti 3-5, bet ne ilgiau kaip 7 dienas. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti.
Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa – tepti ją kremais.
Odos paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais.
Mažinti riziką atsirasti praguloms kitose kūno vietose.
Ar galimas pragulų gydymas tvarsčiais? Kaip juos naudoti? Ar jie tikrai efektyvūs? Apie tai kalbamės su UAB „Linus Medical“ medicinos atstove Edita Gasiūniene, atstovaujančia ConvaTec kompaniją, kuri gamina stomos ir žaizdų priežiūrai skirtus produktus.
Trumpai apie UAB „Linus Medical“ ir ConvaTec
UAB „Linus Medical“ įsikūrusi visose trijose Baltijos šalyse ir atstovauja ConvaTec gamintoją, kuris gamina stomos, žaizdų bei pragulų priežiūrai skirtus produktus.
ConvaTec – pasaulinis lyderis stomų ir žaizdų priežiūros srityse. 1978 m. kompanija sukūrė pirmąją pasaulyje vienkartinę dviejų dalių stomos turinio surinkimo sistemą. 1982 metais buvo sukurti hidrokoloidiniai tvarsčiai. Tai atradimai, padarę perversmą stomos ir žaizdų gydymo srityse. Jau penkis metus iš eilės patenka į geriausiai pacientų įvertintų korporacijų sąrašą (tarp kompanijų gaminančių medicinos paskirties priemones). O 2016 m. ConvaTec užėmė pirmą vietą.
2 unikalios tvarsčių gamybos technologijos
ConvaTec sukūrė dvi unikalias tvarsčių gamybos technologijas. Pirmoji – Hydrofiber technologija. Pagal šią technologiją pagaminti tvarsčiai išsiskiria unikaliomis savybėmis, nes visi žaizdos skysčiai, svetimkūniai, bakterijos ir kiti nešvarumai yra sugeriami į žaizdos skaidulas ir „užrakinami“ jose. O pats tvarstis priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdamas jokio tarpo tarp žaizdos ir tvarsčio. Tokiu būdu sudaromos labai palankios sąlygos žaizdai gyti: palaikoma drėgna aplinka ir išvengiama žaizdos užkrato, mažėja infekcijos rizika. Anksčiau žaizdos buvo gydomos sausuoju būdu, naudojant marlę ir antiseptines priemones. Naujos technologijos pakeitė „sausojo“ žaizdų gydymo požiūrį. Atlikta daugybė tyrimų ir įrodyta, kad drėgnoje terpėje žaizdos gyja daug greičiau bei lengviau ir mažiau randėja. Jei gydymas pradedamas taikyti laiku, tinkamai parenkamas tvarstis, net ir sudėtingos žaizdos sugyja. Anksčiau žaizdos buvo gydomos sausuoju būdu, naudojant marlę ir antiseptines priemones. Hydrofiber pakeitė „sausojo metodo“ žaizdų gydymo požiūrį, buvo atlikta daugybė tyrimų ir įrodyta, kad drėgnoje terpėje žaizdos gyja daug greičiau bei lengviau, be šašo stadijos. Jei gydymas pradedamas taikyti laiku, taikomos tinkamos priemonės, žaizdos užgyja greičiau.
Antroji tvarsčių technologija – „Ag+“ – ypatinga sidabro jonų technologija, kai sidabro jonai yra apsaugoti dviem papildomomis medžiagomis, kurios ištirpdo klampų bioplėvelės sluoksnį ir nugabena sidabro jonus tiesiai prie patogeninių mikroorganizmų ir juos sunaikina. 2016 metais Florencijoje vykusiame pasauliniame žaizdų kongrese, tvarstis Aquacel Ag+Extra buvo pripažintas pažangiausiu ir rinkoje analogų neturinčiu tvarsčiu, ir gavo apdovanojimą ,,inovatyviausias tvarstis“. Didžioji dalis lėtinių žaizdų yra pasidengusios bioplėvele. Remiantis klinikinėmis studijomis net 8 iš 10 lėtinių žaizdų turi bioplėvelę. Jos nesunaikinus, žaizda nesugis. Bioplėvelė turi savybę atsinaujinti nuo 2–3val. iki trijų parų. Aquacel Ag+Extra tvarstis bioplėvelę sunaikina, neleidžia jai atsinaujinti, pašalina negyvybingus audinius iš žaizdos, sunaikina infekciją, suvaldo eksudato perteklių ir taip skatina gijimą.
Pragulų gydymas su ConvaTec tvarsčiais – kaip tai veikia?
Kalbant apie pragulas, labai svarbi paciento slauga, ypač gulinčio žmogaus ar neįgaliojo vežimėlyje. Kai pacientas nekeičia padėties, kai spaudžiama viena vieta, pragula gali atsirasti per 2 valandas. Todėl labai svarbu gulintį pacientą vartyti, mankštinti, skirti jam tinkamą priežiūrą. Būtina ligoniui turėti čiužinį nuo pragulų. Dažnai susiduriame su nuomone, kad pirmoji pragulos stadija – ne bėda, gydymo nereikia, kad praeis patepus kažkokio kremo. Taip manyti klaidinga! Tai pirmo laipsnio pragula, kai jau yra audinių pažeidimas. Būtina kuo greičiau pradėti gydymą ir imtis visų profilaktikos veiksmų, kad pragula nesivystytų toliau ir negilėtų žaizda, nes pragulas gydo šiuolaikiniai tvarsčiai. Pirmai stadijai tinka GranuFlex ExtraThin, Foam Lite ConvaTec tvarsčiai. Tvarsčius galima laikyti iki 7 parų, bet pagal individualią situaciją keisti esant poreikiui, taip sumažėja ir gydymo kaštai, ir žaizda neprogresuoja, tada žymiai lengviau tiek med. personalui, tiek slaugantiems artimiesiems, tiek ir pats pacientas jaučiasi komfortabiliau.
Pastebėjau, kad informacijos, kaip teisingai prižiūrėti žaizdas, labai trūksta. Nesvarbu, kokia žaizda, kad ir buitinis nubrozdinimas, turi būti tam tikros taisyklės, gydymo eiga. O ypač lėtinėms žaizdoms. Lėtinių žaizdų gydymui nerekomenduojama naudoti antiseptikų, marlės. Tai pasenę ir atgyvenę gydymo būdai, turintys citotoksinį poveikį, džiovinantys, traumuojantys žaizdą. Įsivaizduokite: lėtinė, negyjanti žaizda, ant kurios uždeda marlė, kuri po kiek laiko pridžiūsta, keičiant pažeidžiami žaizdos audiniai ir vėl gydymą reikia pradėti iš naujo, atsiranda infekcijos pavojus.
Hidrokoloidiniai tvarsčiai yra kompensuojami
Visi ConvaTec tvarsčiai yra kompensuojami 100 % lėtinėms žaizdoms ir vaikų nudegimams. Žaizda laikoma lėtine, jei negyja 30 dienų ir ilgiau. Jei šiandien pastebėjote, kad pas artimąjį atsirado pragula, nedelsiant praneškite apie tai gydytojui, kad situacija būtų užfiksuota paciento kortelėje ir atsiradusi pragula būtų iš karto gydoma tinkamomis priemonėmis. Kompensuojamus receptus gali išrašyti įvairių specialybių gydytojai ir pratęsti su gydytojo paskyrimu gali ir slaugytojai. Jei trūksta informacijos, mes mielai pakonsultuosime, tiek medikus, tiek pacientus bei jų artimuosius, įvertinsime žaizdą ir rekomenduosime tinkamus tvarsčius individualiai situacijai.
Pragulų gydymas naudojant ConvaTec medicininės paskirties priemones palengvins gijimo procesą, sumažins gydymo kaštus, palengvins slaugančio asmens darbą, padės žaizdoms greičiau sugyti ir dovanos sveikesnį gyvenimą!
Iškilus klausimams laukiame Jūsų skambučių darbo valandomis. Nemokama pagalbos linija: 8 800 70001, mobili linija: 8 612 70001.
Kompensacija 44 eur čiužinio nuo pragulų įsigijimui. Asmenys, turintys specialius nuolatinės slaugos poreikius arba visišką negalią, kuriems yra didelė pragulų atsiradimo tikimybė, turi teisę gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją perkant čiužinį praguloms išvengti – vieną kartą per 3 metus iki 44 eur.
Kompensacija taikoma šiems čiužiniams nuo pragulų:
Jei perkate internetu, būtinai nurodykite ligonio vardą ir pavardę bei adresą. Mokėjimo paskirtyje nurodykite ligonio už kurį mokate vardą ir pavardę. Jei turite klausimų skambinkite mums tel. 8 5 276 6143, mob. 8 674 83700 arba rašykite info@grike.lt.
Kompensacija 44 eur – kur kreiptis?
Asmuo, prieš įsigydamas čiužinį, turi kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (www.tpnc.lt) teritorinį padalinį ir išsiaiškinti galimybes gauti pageidaujamos priemonės įsigijimo išlaidų kompensaciją, t. y. ar jo diagnozė atitinka nustatytus kriterijus, ar pasibaigęs anksčiau gautos kompensacijos nustatytas terminas, ir kitas kompensacijos gavimo sąlygas.
1) Asmuo, pageidaujantis gauti techninės pagalbos priemonės įsigijimo išlaidų kompensaciją turi kreiptis į Centro teritorinį padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisę užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą;
dokumentus apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jeigu šių duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą;
neįgalumo pažymėjimą, invalido pažymėjimą;
kai kreipiamasi dėl čiužinio – nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą.
2) Per 15 dienų komisija nagrinėja asmens prašymą ir priima sprendimą dėl kompensacijos skyrimo. Centro teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 dienas informuoja asmenį apie priimtą sprendimą dėl kompensacijos skyrimo.
3) Atmintinėje nurodytų priemonių įsigijimo išlaidų kompensacija 44 eur išmokama, jei šios priemonės buvo įsigytos po komisijos sprendimo dėl kompensacijos skyrimo priėmimo dienos.
4) Asmuo, įsigijęs priemonę, turi kreiptis į Centro teritorinį padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:
PVM sąskaitą faktūrą ar sąskaitą faktūrą;
kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą; arba mokėjimo pavedimą su banko darbuotojo parašu ar banko sąskaitos išrašą su nurodytu operacijos numeriu ir banko darbuotojo parašu, ar banko įstaigos patvirtintą sąskaitą apie apmokėjimo įvykdymą banko internetinėje sistemoje, arba kitą išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą su įmonės, gavusios apmokėjimą, darbuotojo parašu ir įmonės antspaudu;
atitikties deklaraciją (gaminys turi būti paženklintas CE ženklu ir atitikti 1993 m. birželio 14 d. Europos Tarybos direktyvos 93/42/EEB „Dėl medicinos prietaisų“);
dokumentą, kuriame nurodomas prekės garantijos terminas: čiužinio praguloms išvengti – ne mažiau kaip 1 metai.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro skyrių adresai
Pragulos: kas, kaip ir kodėl atsiranda, kaip išvengti. Pokalbis su FMR Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja, VIKO lektore, neuroklinikos „Empatija“ įkūrėja Gintare Vaitkiene.
Pragulos – tai…?
Pragulos – tai įvairaus laipsnio audinių vientisumo defektai, atsirandantys veikiant išoriniams arba vidiniams veiksniams, sutrikdantiems audinių mitybą. Jei trumpai, pragula – odos defektas, tai vartai į infekciją. Juk būtent oda yra didžiausias žmogaus organas, visą kūną dengiantis apsaugos mechanizmas.
Kokios yra pragulų atsiradimo priežastys?
Pragulų atsiradimo priežastys įvairios. Pagrindinė priežastis – kraujotakos sutrikimas. Kraujotaka sutrinka, kai kūnas turi tiesioginį spaudimą su paviršiumi. Audiniai, patenkantys tarp kaulo ir paviršiaus, dėl mechaninio spaudimo apmiršta, po kurio laiko atsiranda pragula. Būna ir taip, kad pacientas ilgai guli, bet pragula neatsiranda. Tačiau pragulai atsirasti gali užtekti menko pažeidimo, atsiradusio dėl neteisingo vertimo, slydimo, trinties ir kt.
Pragulų atsiradimo rizikos veiksniai yra šie: spaudimas, tempimas / slinkimas, trintis / trynimas (nubrozdinimas), drėgmė. Žmonės dažnai klausia: išsekusiems ar stambiems pacientams dažniau atsiranda pragulos? Dažniau: išsekusiems, neturintiems raumeninio sluoksnio. Tada tarp kaulo ir paviršiaus yra ženkliai mažesnė audinių dalis. Pragulos atsiradimo riziką ženkliai padidina drėgmė, atsirandanti dėl prastos slaugos, blogų sauskelnių ar jų nebuvimo.
Turiu pasakyti, kad pragulą gali sukelti toks paprastas dalykas kaip trupinys lovoje, atsiradusi paklodės raukšlė, maisto gabalėlis. Jie sukelia papildomą spaudimą ir nuo to vieno menko taškiuko gali atsirasti pragula. Jei tik įmanoma, pasirūpinkite, kad pacientas nevalgytų lovoje. Pasodinkite į vežimėlį, nuvežkite prie stalo. Jei to padaryti neįmanoma, naudokite pagalbines priemones.
Pragulų stadijos. Kaip jas atpažinti?
Yra keturios pragulų stadijos. Pirma: pažeistas tik pats paviršius, yra lengvas paraudimas, gilesni audiniai nėra pažeisti. Antra: pažeistas paviršinis sluoksnis, įtraukti gilesni poodiniai sluoksniai. Trečia: įtraukti raumenys, ketvirta įtraukia ir kaulinį audinį. Kalbant apie gydymą, pirmos ir antros stadijos pragulos gydomos pakankamai nesudėtingai. Trečiai bei ketvirtai stadijai gydyti neretai reikia chirurgo pagalbos arba ilgalaikio, kruopštaus, sunkaus darbo. Pragulos gyja sunkiai, gijimo laikas neretai siekia vienerius metus.
Dar viena stadija – neapibrėžta. Pragulos, kurios atrodo kaip pajuodavusi oda ir nesimato, kas po ja, nėra neaišku, kokio gylio pažeidimas, jis paaiškėja tik atsluoksniavus odą.
Pragulos gali sukelti didelius skausmus. Pragula gali būti komplikacija, kuri nusineša žmogaus gyvybę. Būna, kad žmogus miršta ne nuo ligos, o nuo pragulos, negydomos ilgą laiką, komplikacijos.
Pragulos – kaip jų išvengti?
Vienintelis ginklas prieš pragulas – prevencija. Odos patikra, kūno sąlytis su paviršiais, aktyvumas, sausa ir švara, mityba.
Kūno padėties keitimas. Vienas pagrindinių dalykų – kūno padėties keitimas, reguliarus paciento vartymas. Verčiant ar keliant svarbu nepažeisti paciento odos. Slaugytojo rankos turi būti sausos, švelnios, nagai trumpai kirpti, lygūs ir nudilinti. Nereikėtų mūvėti žiedų, segtis laikrodžio. Keičiant padėtį pacientą reikia pakelti, o ne tempti (traukti), kad nebūtų odos trynimo ir pažeidimo.
Sausa ir švari oda. Ją reikia prausti, maudyti, odos priežiūrai naudoti specialias priemones (naudoti specialias priemones arba paprastą natūralų muilą). Taip, yra sunku išmaudyti gulintį ligonį, bet tai būtina daryti reguliariai, kitaip, išvengti pragulų labai sudėtinga. Be to, svarbu teisingai uždėti sauskelnes, jas reguliariai keisti, naudoti įvairius paklotus, kad pacientas negulėtų šlapioje vietoje (tam labai tinka daugkartinis absorbuojantis paklotas).
Čiužiniai nuo pragulų. Labai svarbu, kad mažai judantis ligonis iš karto gulėtų ant čiužinio nuo pragulų. Pragulų profilaktikai tinka karpyto porolono čiužinys Grikė G2 arba kompresorinis burbulinis čiužinys BioFlote 2000. Pragulų II ir III stadijos gydymui tinka kompresoriniai juostiniai čiužiniai: BioFlote 4000 (iki II stadijos) ir BioFlote 5000 (iki III stadijos). Kaip išsirinkti tinkamą čiužinį galite skaityti čia.
Priemonės nuo pragulų. Voleliai, pasėstai vežimėlyje, įvairūs ratai po kulnais, po tom vietom, kur dažniausiai atsiranda pragulos: po kulnais, kryžkauliu, šlaunikaulio gumbais.
Priemonių nuo pragulų gausu „Grikėje“, jie pažymėti „Grikė Med+“ prekiniu ženklu: čiužiniai nuo pragulų, pagalvėlės kulnų ir dubens srities pragulų profilaktikai.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikė šiems gaminiams medicinos prietaiso statusą. Visi gaminiai turi CE ženklinimą ir atitinka Europos Tarybos direktyvą 93/42/EEB „Dėl medicinos prietaisų“.
Gaminiai iš grikių lukštų ypač tinka pragulų profilaktikai ir gydymui, nes puikiai praleidžia orą (todėl nesukelia prakaitavimo) ir užtikrina pakankamą kraujo apytaką.
