Kaip išvengti pragulų gulinčiam ligoniui?

Pragulos, mediciniškai vadinamos spaudimo opomis arba slėgio traumomis, yra viena dažniausių ilgai gulinčių ir ribotą judėjimą turinčių žmonių komplikacijų. Jos gali atsirasti ne tik ligoninėje, bet ir slaugant žmogų namuose.

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų pragulų riziką galima reikšmingai sumažinti. Tam reikia ne vien specialaus čiužinio – svarbus visas priežiūros planas: reguliarus padėties keitimas, odos stebėjimas, spaudimo mažinimas, tinkama higiena, mityba ir individualiai parinktos slaugos priemonės. Išsamią informaciją apie pragulų profilaktiką ir gydymą rasite Pragulų profilaktikos centre.

Kas yra pragulos ir kodėl jos atsiranda?

Pragula – tai odos ir gilesnių audinių pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo, dažniausiai tose kūno vietose, kur kaulai yra arčiau odos paviršiaus. Ilgai gulint vienoje padėtyje, tam tikra kūno vieta nuolat spaudžiama, dėl to gali sutrikti kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi. Ilgainiui audiniai gali būti pažeisti.  Prie rizikos taip pat prisideda trintis, slydimas lovoje, drėgmė, sutrikęs jutimas, nepakankama mityba ir ribotas gebėjimas savarankiškai keisti kūno padėtį. Spaudimo traumų atsiradimas yra daugiafaktorinis procesas, tačiau mechaninis audinių apkrovimas yra esminis jo komponentas.

Kam pragulų rizika yra didžiausia?

Ypatingo dėmesio reikia žmogui, kuris:
– Ilgą laiką guli lovoje;
– Negali savarankiškai pakeisti kūno padėties;
– Turi ribotą judėjimą;
– Nejaučia tam tikrų kūno vietų arba jų jutimas yra sumažėjęs;
– Jau yra turėjęs pragulų;
– Yra nusilpęs arba vyresnio amžiaus;
– Turi nepakankamos mitybos riziką;
– Dažnai prakaituoja arba patiria šlapimo ar išmatų nelaikymą;
– Ilgą laiką sėdi vežimėlyje;
– Turi kraujotakos sutrikimų.

7 svarbiausi būdai išvengti pragulų gulinčiam ligoniui

1. Reguliariai keiskite gulinčio žmogaus padėtį.

Tai viena svarbiausių pragulų profilaktikos priemonių. Žmogui, kuris pats negali pajudėti, turi būti padedama pakeisti kūno padėtį. Tačiau šiandien rekomenduojama vengti vieno universalaus principo, pavyzdžiui, automatiškai versti kiekvieną žmogų kas dvi valandas. 2025 m. tarptautinės gairės rekomenduoja individualizuoti padėties keitimo intervalus, atsižvelgiant į žmogaus judrumą, gebėjimą apsiversti, odos ir sveikatos būklę, komfortą, miego režimą ir naudojamą čiužinį.

Daugeliui rizikos grupės žmonių gali būti taikomas 2–3 valandų intervalas, tačiau jis turi būti pritaikytas konkrečiam žmogui individualiai. Svarbiausia – ne valandos, o žmogaus odos ir audinių reakcija. Jeigu atsiranda paraudimas, spalvos pokyčiai, skausmas ar kiti ankstyvo pažeidimo požymiai, padėties keitimo dažnį gali reikėti didinti. Plačiau apie ligonio kūno padėties keitimą rasite čia.

2. Naudokite pragulų profilaktikai skirtą čiužinį.

Paprastas čiužinys ne visada tinkamas ilgai gulinčiam žmogui. Specialūs pragulų profilaktikai skirti čiužiniai ir slėgį perskirstantys paviršiai padeda paskirstyti kūno svorį didesniame plote ir sumažinti spaudimą rizikos vietose. Svarbu, kad čiužinys būtų parinktas pagal žmogaus svorį, kūno sudėjimą, mobilumą, rizikos lygį ir naudojimo sąlygas. Tarptautinės gairės pabrėžia, kad atraminis paviršius turi būti tinkamo dydžio ir suteikti pakankamai vietos saugiai keisti kūno padėtį.

Ar specialus čiužinys gali pakeisti žmogaus vartymą? Ne. Tai viena svarbiausių taisyklių. Net ir pažangus slėgį perskirstantis čiužinys nepanaikina poreikio individualiai keisti žmogaus padėtį – joks atraminis paviršius visiškai nepakeičia padėties keitimo. Susipažinimui straipsnis „Čiužiniai nuo pragulų – kaip išsirinkti geriausią?

3. Kasdien tikrinkite odą

Pragulų prevencijoje labai svarbu problemą pastebėti dar prieš atsirandant žaizdai. Kasdien apžiūrėkite vietas, kurios patiria didžiausią spaudimą: kryžkaulio ir sėdmenų sritį, kulnus, klubus, alkūnes, menčių sritį, pakaušį, kitas vietas, kur kaulinės iškyšos yra arti odos.
Atkreipkite dėmesį į paraudimą ar kitą spalvos pokytį, odos patinimą, neįprastą šilumą ar šaltumą, odos sukietėjimą arba suminkštėjimą, skausmą, pūsles, odos vientisumo pažeidimą.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į paraudimus, kuris neišnyksta. Jeigu paspaudus paraudusi vieta nepabąla, tai gali būti ankstyvo audinių pažeidimo požymis. Tokios vietos nereikėtų masažuoti ar trinti. Reikia sumažinti spaudimą ir įvertinti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Dažniausios pragulų susiformavimo vietos.

4. Netrinkite ir nemasažuokite rizikos vietų

Anksčiau buvo manoma, kad odos masažas gali padėti išvengti pragulų. Šiuolaikinės rekomendacijos tokios praktikos profilaktikai nerekomenduoja. Ypač atsargiai reikia elgtis su paraudusia, jautria ar jau pažeista oda.

5. Saugokite odą nuo drėgmės.

Ilgalaikis kontaktas su šlapimu, išmatomis, prakaitu ar kita drėgme gali pažeisti odos apsauginį barjerą ir padidinti odos pažeidimo riziką. Todėl svarbu:
– Laiku pakeisti sauskelnes ar įklotus;
– Švelniai nuvalyti odą;
– Nešveisti ir netrinti;
– Kruopščiai, bet švelniai nusausinti;
– Prireikus naudoti odos apsaugai skirtas barjerines priemones.

Labai svarbu naudoti kvėpuojančias ir skysčių nepraleidžiančias paklodes, paklotus, užvalkalus.

6. Nepamirškite mitybos ir skysčių.

Gera odos būklė priklauso ne tik nuo išorinės priežiūros. Nepakankama mityba yra vienas iš pragulų rizikos veiksnių. Naujausiose tarptautinėse gairėse rekomenduojama mitybos intervencijas svarstyti žmonėms, kuriems nustatyta nepakankamos mitybos arba jos rizika ir kurių poreikiai nepatenkinami įprastu maistu.

Labai svarbu užtikrinti pakankamą ir subalansuotą baltymų, energijos, vitaminų ir mineralinių medžiagų bei skysčių kiekį pagal individualius žmogaus poreikius. Tačiau nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti baltymų ar kitų maisto papildų vien dėl pragulų profilaktikos. Jei žmogus prastai valgo, netenka svorio ar yra nusilpęs, tikslinga kreiptis į gydytoją ar dietologą.

7. Sumažinkite trintį ir slydimą

Perkeliant žmogų lovoje, jo nereikėtų tiesiog tempti per paklodę. Tokie judesiai gali sukelti trintį, kai oda ir gilesni audiniai juda skirtingai. Jeigu žmogus sunkus, negali bendradarbiauti arba jo judėjimas labai ribotas, gali būti reikalingos specialios perkėlimo ir padėties keitimo priemonės. Vartymo paklodės yra didžiulis palengvinimas vartant ligonį.

Kurios kūno vietos dažniausiai nukenčia?

Pragulų dažniausiai reikėtų ieškoti ten, kur kūną veikia didžiausias spaudimas.

Gulinčiam ant nugaros žmogui ypač svarbu stebėti: pakaušį → mentes → alkūnes → kryžkaulį → kulnus.

Gulint ant šono papildomai svarbios: ausys → petys → klubas → keliai → čiurnos.

Tai nėra baigtinis sąrašas. Rizikos vietos priklauso nuo žmogaus padėties, kūno sudėjimo, naudojamų medicinos priemonių ir individualios būklės.

Kokia yra pragulų profilaktikos sistema namuose?

Slaugant gulintį žmogų namuose patogu vadovautis paprasta kasdienės priežiūros seka. Ryte apžiūrėkite odą, ypač spaudimo vietas. Pakeiskite žmogaus padėtį, pasirūpinkite higiena ir įvertinkite, ar nėra drėgmės ar odos pažeidimų. Dienos metu reguliariai keiskite kūno padėtį pagal individualų slaugos planą. Stebėkite odą, komfortą ir žmogaus savijautą. Vakare dar kartą apžiūrėkite rizikos vietas. Įsitikinkite, kad čiužinys, pagalbinės priemonės ir patalynė yra tinkamai išdėstyti. Nakties metu padėties keitimo dažnis turi būti individualus. Vertinant jį atsižvelgiama į žmogaus riziką, odos būklę, naudojamą čiužinį, sveikatos būklę ir komfortą.

5 dažniausios klaidos, dėl kurių atsiranda pragulos

1. Laukiama, kol atsiras žaizda. Pragulų prevencija turi prasidėti dar tada, kai oda atrodo sveika.
2. Pasikliaujama tik specialiu čiužiniu. Čiužinys yra svarbi prevencijos dalis, tačiau jis nepakeičia padėties keitimo ir odos stebėjimo.
3. Žmogus vartomas pagal vienodą grafiką, neatsižvelgiant į jo būklę. Šiuolaikinės gairės rekomenduoja individualizuoti padėties keitimo dažnį.
4. Paraudusi vieta masažuojama. Tai nėra rekomenduojama pragulų profilaktikos priemonė.
5. Nepakankamai įvertinama mityba. Svorio kritimas, prastas apetitas ar nepakankama mityba gali padidinti riziką, todėl tokiais atvejais reikalingas papildomas specialistų įvertinimas.

Kokias priemones naudoti esant praguloms? Profesionalus priežiūros ir gydymo vadovas

Atsiradus pragulai, vien tik tepalo ar tvarsčio dažniausiai nepakanka. Veiksminga priežiūra turi apimti spaudimo mažinimą, tinkamą žaizdos priežiūrą, odos apsaugą, padėties keitimą ir, jei reikia, mitybos korekciją. Pragulos gydymas turi būti individualizuotas pagal žaizdos dydį, gylį, vietą, sekreto kiekį ir bendrą žmogaus būklę.

Priemonės praguloms parenkamos pagal pragulos stadiją ir žmogaus būklę. Dažniausiai naudojama:
– Specialūs čiužiniai nuo pragulų;
– Slėgį perskirstančios pagalvėlės;
– Pozicionavimo pagalvės;
– Kulnų apsaugos;
– Specialūs žaizdų tvarsčiai;
– Odą apsaugančios priemonės;
– Higienos ir odos priežiūros priemonės;
– Perkėlimo ir padėties keitimo priemonės.

Svarbu suprasti, kad šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas. Čiužinys mažina spaudimą, tvarstis padeda valdyti žaizdą, o pozicionavimo priemonės padeda išlaikyti tinkamą kūno padėtį. Todėl geriausias rezultatas pasiekiamas jas derinant.

Kokie tvarsčiai gali būti naudojami?

Priklausomai nuo žaizdos, gali būti pasirenkami putų tvarsčiai. Jie tinka žaizdoms, kuriose yra nedidelis ar vidutinis eksudato kiekis. Jie sugeria sekretą ir padeda apsaugoti žaizdą nuo išorinės aplinkos. Hidrokoloidiniai tvarsčiai – gali būti naudojami tam tikroms paviršinėms žaizdoms, kai eksudato nėra daug. Hidrogeliniai tvarsčiai gali būti naudingi tada, kai žaizdai reikia papildomos drėgmės ir yra tinkamos klinikinės indikacijos. Alginatiniai ir hidrofiberiniai tvarsčiai gali būti pasirenkami žaizdoms, kurios išskiria daugiau skysčio, nes padeda kontroliuoti eksudatą.

Tvarstis turi būti parenkamas individualiai, todėl esant gilesnei ar komplikuotai pragulai rekomenduojama profesionali žaizdos priežiūros specialisto konsultacija.

90% pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje. Didžiausia rizika – kryžkaulis, sėdynkaulio gumburai, kulnai.  Kulnai yra viena iš dažniausių vietų, kur susidaro spaudimo traumos. Jeigu žmogus ilgą laiką guli ant nugaros, kulnai nuolat remiasi į čiužinį. Todėl gali būti reikalingos specialios kulnų apsaugos arba kulnų iškėlimo priemonės. Jų paskirtis – sumažinti arba visiškai pašalinti tiesioginį spaudimą kulnui.

Pragulų gydymo metu labai svarbu ne tik „pakelti“ žmogų nuo pažeistos vietos, bet ir tinkamai paskirstyti jo kūno svorį. Tam naudojamos: pozicionavimo pagalvės, pleišto formos pagalvėlės, kelių atramos, kojų atramos, specialios kūno padėties stabilizavimo sistemos. Jos padeda išlaikyti žmogų tinkamoje padėtyje ir sumažinti spaudimą rizikos zonose

Pragulos dažnai susijusios ne tik su spaudimu, bet ir su drėgmės poveikiu odai. Šlapimo ar išmatų nelaikymas, prakaitavimas ir nuolatinė drėgmė gali susilpninti odos apsauginį barjerą. Tokiais atvejais gali būti naudojami barjeriniai kremai, apsauginiai purškalai, odos valymo priemonės, specialios drėgmę kontroliuojančios priemonės. Svarbu atskirti nepažeistos odos apsaugą nuo pačios žaizdos gydymo. Barjerinė priemonė, skirta aplinkinei odai, nebūtinai tinkama atvirai pragulai. Slaugant nejudantį žmogų gali būti naudojamos slydimą mažinančios paklodės, perkėlimo paklodės, specialūs perkėlimo diržai, pozicionavimo priemonės, mažos trinties tekstilės gaminiai.

Pragulos žaizda turi būti tinkamai prižiūrima ir valoma. Tačiau nereikėtų manyti, kad kuo stipresnė dezinfekavimo priemonė, tuo geriau gyja žaizda. Alkoholio, agresyvių dezinfekantų ar kitų audinius dirginančių medžiagų savarankiškai naudoti atvirai pragulai nereikėtų. Žaizdos valymo priemonė parenkama atsižvelgiant į žaizdos būklę ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Į sveikatos priežiūros specialistą reikėtų kreiptis pastebėjus:
– Neišnykstantį paraudimą ar odos spalvos pokytį;
– Pūsles;
– Odos įtrūkimą ar žaizdą;
– Patinimą;
– Stiprėjantį skausmą;
– Neįprastą odos temperatūrą;
– Nemalonų kvapą ar išskyras;
– Karščiavimą ar kitus galimos infekcijos požymius.

Ypač svarbu nedelsti, jei žmogus yra labai riboto judėjimo, turi cukrinį diabetą, kraujotakos sutrikimų, jutimo sutrikimų arba anksčiau jau buvo susidarę pragulų.

Pagalbinės slaugos priemonės namuose

Pagalbinės slaugos priemonės namuose palengvina kasdienę ligonio priežiūrą, suteikia daugiau komforto ir padeda žmogui išlikti kuo savarankiškesniam. Dalis slaugos priemonių gali būti kompensuojamos arba suteikiamos per Techninės pagalbos priemonių centrą (TPPC), jei žmogus atitinka nustatytus reikalavimus.

1. Funkcinė slaugos lova

Funkcinė slaugos lova yra didžiulė pagalba turint slaugomą ligonį namuose. Su elektrine slaugos lova galima reguliuoti nugaros ir šlaunų atramų kampus. Taip išvengiama papildomų pagalvėlių naudojimo. Labai patogu, kad pats ligonis gali reguliuoti sėdėjimo kampą su distanciniu pulteliu. Slaugos lovą galima gauti Techninės pagalbos priemonių centre arba įsigyti/išsinuomoti.

2. Statiniai čiužiniai nuo pragulų

Jei ligonis nejuda arba mažai juda, siekiant išvengti pragulų, būtina jį iš karto guldyti ant čiužinio nuo pragulų. Kad ir koks kokybiškas bei brangus čiužinys būtų, tačiau jeigu jis skirtas sveikiems žmonėms, niekada nepakeis medicininio čiužinio. Čiužiniai yra kompensuojami.

 

3. Kompresoriniai čiužiniai nuo pragulų

Kompresoriniai čiužiniai nuo pragulų – tai čiužiniai, kuriuose oras cirkuliuoja specialiose celėse. Kompresoriaus pagalba vienos celės prisipučia, kitos išsileidžia, taip keisdamos spaudimo į lovos paviršių vietą. Tai efektyvūs pragulų prevencijos čiužiniai, ypač pačioje ligos pradžioje, kai ligonis negali pajudėti.

Pragulų gydymui iki 2-3 stadijos naudojami juostiniai kintamo slėgio čiužiniai. Kompresoriaus pagalba oras cirkuliuoja visomis kryptimis, stimuliuoja odos paviršių ir taip gerina kraujo apytaką. Pragulų gydymui iki 3 stadijos tinka BioFlote 5000. Kompresoriniai čiužiniai yra kompensuojami.

4. Pagalvėlės nuo pragulų

Pragulų profilaktikai skirtos pagalvėlės padeda sumažinti spaudimą jautriose kūno vietose ir tolygiau paskirstyti kūno svorį. Jos ypač naudingos ilgai gulintiems ar mažiau judantiems žmonėms. Platų pagalvėlių nuo pragulų pasirinkimą rasite čia. Dažniausios pragulų atsiradimo vietos: dubens sritis ir kulnai. Dažniausiai naudojamos pagalvėlės:

5. Neperšlampančios paklodės, paklotai, užvalkalai

Ilgalaikis kontaktas su šlapimu, išmatomis, prakaitu ar kita drėgme gali pažeisti odos apsauginį barjerą ir padidinti odos pažeidimo riziką. Labai svarbu naudoti kvėpuojančias ir skysčių nepraleidžiančias paklodes, paklotus, užvalkalus.

6. Vartymo paklodės

Perkeliant žmogų lovoje, jo nereikėtų tiesiog tempti per paklodę. Tokie judesiai gali sukelti trintį, kai oda ir gilesni audiniai juda skirtingai. Jeigu žmogus sunkus, negali bendradarbiauti arba jo judėjimas labai ribotas, gali būti reikalingos specialios perkėlimo ir padėties keitimo priemonės. Vartymo paklodės yra didžiulis palengvinimas vartant ligonį. Vartymo paklodės yra kompensuojamos.

7. Mobilūs keltuvai

8. Ligonio staliukai

9. Tualeto kėdės

Tualeto kėdė yra patogi priemonė gulinčiam ligoniui saugiai ir patogiai atlikti gamtinius reikalus šalia lovos, kai žmogus negali nueiti iki tualeto. Platų tualeto kėdžių pasirinkimą rasite čia. Tualeto kėdės yra kompensuojamos.

10. Dušo ir vonios kėdės bei suoliukai

Dušo ir vonios kėdės bei suoliukai palengvina naudojimąsi vonia ar dušu tiek sėdimoje, tiek stovimoje padėtyse. Jie yra kompensuojami.

11. Vaikštynės