Pragulų rizikos veiksniai

Pragulų rizikos veiksniai skirstomi:

  1. Pirminiai veiksniai – patomechaniniai:  spaudimas, tempimas/slinkimas, trintis/trynimas, drėgmė.
  2. Antriniai veiksniai – patofiziologiniai:  vidiniai ir išoriniai.

 

Pirminiai veiksniai – patomechaniniai

Spaudimas

Pacientui sėdint ar gulint, jo kūno svoris spaudžia odą ir audinius kontakto vietoje su kėde, lova ar kitu paviršiumi. Dažniausiai pragulos atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais. Sveiki žmonės šio kraujotakos sutrikimo išvengia keisdami kūno padėtį. Dėl audinių spaudimo negali laisvai cirkuliuoti  kraujas, negavusios reikiamo deguonies kiekio ląstelės miršta, o pasikartojantys spaudimo laikotarpiai sukelia uždegimus, kurie gali būti pragulų atsiradimo priežastimi. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės – kapiliarai – negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju, atliekančiu maisto medžiagų, deguonies transportavimo funkciją.

Svarbūs faktoriai praguloms atsirasti yra spaudimo intensyvumas ir trukmė. Kuo stipresnis spaudimas, tuo greičiau išsivysto odos pažeidimas. Užtenka dviejų valandų, kad pakitimai atsirastų sveikuose audiniuose. Pirmasis ženklas, kad pradeda vystytis pragulos, kai odos raudonumas tam tikroje vietoje neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Į tarp dviejų kietų paviršių, pavyzdžiui, kaulo ir lovos, suspaustus audinius mažiau priteka kraujo, jie gauna mažiau maistingųjų medžiagų, svarbiausia, deguonies, taip pat sutrinka nereikalingų produktų šalinimas ir audiniai miršta. Pirmiausia būtina sumažinti spaudimą tose vietose.

Tempimas/slinkimas

Kai sėdint pacientui lovoje ar neįgaliųjų vežimėlyje  giliau esantys audiniai „slenka“ nuolydžiu, tai yra kai oda ir poodiniai audiniai pasislenka priešingomis kryptimis, tai įvyksta dėl plėšimo jėgos. Dar vadinama „kirpimo“ jėga, kuri veikia horizontaliai priešingomis kryptimis odą ir poodinius audinius. Dėl šios jėgos labiausiai pažeidžiami gilieji audiniai ir ši giliųjų audinių nekrozė gali būti neatpažinta tol, kol neatsiranda odos pažeidimų. Giliau esantys audiniai apmiršta, vėliau tai gali sukelti nekrozę dėl kurios išsivysto pragula.

Trintis/trynimas

Toje kūno vietoje, kurioje atsiranda trintis ar spaudimas, pakyla temperatūra. Pagreitėja medžiagų apykaita, todėl audiniams prireikia daugiau deguonies, o į suspaustus audinius jo patenka mažiau. Taigi, norint pagerinti kraujotaką, būtina sumažinti spaudimą, ir toje kūno vietoje nukris temperatūra.

Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, kurių pasekmė taip pat gali būti pragulos. Besitrinanti į kitą paviršių, oda  susilpnėja, praranda savo epidermį ir gali būti pažeista. Visi odos pažeidimai ir jos sudirginimai gali sukelti pragulas.

Vengti paciento traukimo, gulintį kelti specialia pakėlimo paklode. Naudoti slystančias paklodes, puspaklodes, vartymo įrenginius, kurie palengvina paciento padėties keitimą.

Drėgmė

Drėgmė (šlapimas, prakaitas, išskyros iš žaizdų) sukelia odos pažeidimą, dėl to susilpnėja apsauginė odos funkcija ir susidaro idealios sąlygas atsirasti bakterijoms, padidėja infekcijos rizika. Ligoniai, kurie nelaiko šlapimo ar (ir) išmatų, turi labai didelę pragulų riziką. 90 proc. pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje, dažniausiai ties kryžkauliu.

 

Antriniai veiksniai – patofiziologiniai

Antriniai veiksniai vadinami patofiziologiniai ir skirstomi į vidinius ir išorinius.

Vidiniai veiksniai:

  • drėgna oda,
  • šlapimo, išmatų nelaikymas,
  • sumažėjęs judrumas (nebudrumas, savaiminių judesių stygius),
  • bendrinė ir vietinė infekcija,
  • psichikos sutrikimai,
  • baltymų stoka (bloga, nepakankama mityba),
  • temperatūros pokyčiai: karščiavimas (ar atvėsimas),
  • odos jutimų sutrikimas (sumažėjęs jutimas),
  • odos vientisumo pažeidimas,
  • vyresnis ligonio amžius,
  • mažakraujystė,
  • išsekimas (bloga mityba; vitaminų A, E, C, kalcio, cinko trūkumas),
  • stuburo smegenų pažeidimas (spazmai, heterogeninė osifikacija),
  • medikamentai,
  • rūkymas,
  • arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas,
  • didelė operacija
  • padidėjęs ar sumažėjęs kūno svoris,

Išoriniai veiksniai

  • Nepatogūs, spaudžiantys, drėgni, susiraukšlėję rūbai, patalynės nelygumai (raukšlės, trupiniai), čiužiniai, vėžimėliai.
  • Netaisyklingai naudojama perkėlimo technika bei pagalbinės perkėlimo priemonės.
  • Medicininiai įtaisai: endotrachėjiniai vamzdeliai, implantai, nazaliniai vamzdeliai, kateteriai, drenai ir centrinių venų kateteriai.
  • Žemas medicinos personalo žinių lygis, netinkama slauga, įgūdžiai, motyvacijos ir personalo stoka.
  • Blogas darbo organizavimas, žmogaus, atsakingo už pragulų programą nebuvimas, ugdymo medžiagos, įrangos pragulų profilaktikai, trūkumas.